įsinarstyti

.
nárstyti, -o, -ė

1. nardyti 2: Netoli mūsų laivo pasirodė ir pradėjo narstyti ruoniai ir jūros kiaunės. Ko tos žuvelės šiandien teip nársto po tą Antvardę? Ar matei, kap antys nársto? Ant kalno malūnėlis, pakalnėj ežerėlis, tę krykštė, nárstė raiba antelė, netropijus pulkelį. Vaikai narstė vandenyje. Jūreles plaukiau, dugnužy nársčiau, kol mergelę prityriau ir žodelį išvyliau. Vežimas tartum laivė žalumynuos narsto. Upėj žuvelės nárstos ir plauko. Po vandenį žąsys nárstos. Ančiulė po kraštą irstės, po dugną narstės – nerado vainikėlio. O, anas gerai nárstos. Vieškelis išlijęs, išbliuręs, stabulės narstėsi marmalyne. Par vidurį kiemo koki buvo duobė – nárstės tekiniai. Ka šliužo nebus, tai plūgas kai kurmis nárstysis (įlįs ir vėl išlįs), niekaip jo nenulaikysi, o daba šliužas spust – noragas kilst.

2. nardyti 4: Gamyklos kieme šen ir ten narstė inžinieriai, pasikišę po pažastimis brėžinių ritinius. Gavęs pluoštą atsišaukimų, Bronius vikriai narstė po miesto gatves bei skersgatvius, lipindamas prie sienų bei tvorų. Lesnykas nárstė nárstė po medžią (mišką) . Katinas nársto po kojom. Ieško, nársto, kad ką pavogt. Žemę, kurioje tu narstai, eš tavo krauju raudoną padarysiu. Lengvosios mašinos nuolat per šį miestelį narstė. O kad aš audžiau drobužes, o kad aš audžiau plonąsias, šauniai nárstė šaudyklėlė par plonąsias drobeles.

3. nardyti 5: Narsto po erdvę grakščios kregždutės. Ore judrios blezdingos narstė. Pempė narstė aplink galvas, net jos plunksnos švilpė. Kregždės arčiau pažemio narstosi.

4. vikriai darbuotis, suktis, bėgioti: Nárstosi nárstosi su tais darbais. Kad ir tik po moteriškus trūsus nárstytis, vis tiek daug atliepia. I má [n] kap jaunai – nárstykis nárstykis visur.

5. laipioti, karstytis: Nesinárstyk po medžius – nukrisi! Per tankynę žvirbliai narstos kaip pelės, ant šakų ir stuobrių laipioja vikriai.
įsinárstyti. įsismaginti nardyti. .
išnárstyti. išnardyti:

1. Antys išsinárstė po visą prūdą.

2. Gurguolininkai kiaurai išnarstė rūsius, sandėliukus ir, ką radę, grobė. Išnárstė, išutinėjo visus pašalius – nerado.

3. kurį laiką narstyti, plaukioti: Tad būčiau išnarstęs kaip marių žuvis, tad būčiau žydėjęs kaip bijūnėlis.
panárstyti

1. panardyti 2: Mes skubėjome, tikėdamiesi netrukus pasirodysiant ežerą, kuriame galėsime išsimaudyti, panarstyti ir vėl traukti tolyn. Antis, pasinarsčiusi po ežerą, nuskrido.

2. būti vikriam, mitriam: Panárstąs yr, galia darbuoties.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>nárstyti, </b>-o, -ė<br/>1. nardyti 2: Netoli mūsų laivo pasirodė ir pradėjo narstyti ruoniai ir jūros kiaunės. Ko tos žuvelės šiandien teip nársto po tą Antvardę? Ar matei, kap antys nársto? Ant kalno malūnėlis, pakalnėj ežerėlis, tę krykštė, nárstė raiba antelė, netropijus pulkelį. Vaikai narstė vandenyje. Jūreles plaukiau, dugnužy nársčiau, kol mergelę prityriau ir žodelį išvyliau. Vežimas tartum laivė žalumynuos narsto. Upėj žuvelės nárstos ir plauko. Po vandenį žąsys nárstos. Ančiulė po kraštą irstės, po dugną narstės – nerado vainikėlio. O, anas gerai nárstos. Vieškelis išlijęs, išbliuręs, stabulės narstėsi marmalyne. Par vidurį kiemo koki buvo duobė – nárstės tekiniai. Ka šliužo nebus, tai plūgas kai kurmis nárstysis <span class="explanation"> (įlįs ir vėl išlįs), </span> niekaip jo nenulaikysi, o daba šliužas spust – noragas kilst. <br/>2. nardyti 4: Gamyklos kieme šen ir ten narstė inžinieriai, pasikišę po pažastimis brėžinių ritinius. Gavęs pluoštą atsišaukimų, Bronius vikriai narstė po miesto gatves bei skersgatvius, lipindamas prie sienų bei tvorų. Lesnykas nárstė nárstė po medžią <span class="explanation"> (mišką) </span>. Katinas nársto po kojom. Ieško, nársto, kad ką pavogt. Žemę, kurioje tu narstai, eš tavo krauju raudoną padarysiu. Lengvosios mašinos nuolat per šį miestelį narstė. O kad aš audžiau drobužes, o kad aš audžiau plonąsias, šauniai nárstė šaudyklėlė par plonąsias drobeles. <br/>3. nardyti 5: Narsto po erdvę grakščios kregždutės. Ore judrios blezdingos narstė. Pempė narstė aplink galvas, net jos plunksnos švilpė. Kregždės arčiau pažemio narstosi. <br/>4. <span class="explanation">vikriai darbuotis, suktis, bėgioti: </span> Nárstosi nárstosi su tais darbais. Kad ir tik po moteriškus trūsus nárstytis, vis tiek daug atliepia. I má [n] kap jaunai – nárstykis nárstykis visur. <br/>5. <span class="explanation">laipioti, karstytis: </span> Nesinárstyk po medžius – nukrisi! Per tankynę žvirbliai narstos kaip pelės, ant šakų ir stuobrių laipioja vikriai. <br/><b>įsinárstyti</b>. <span class="explanation">įsismaginti nardyti. </span>. <br/><b>išnárstyti</b>. išnardyti: <br/>1. Antys išsinárstė po visą prūdą. <br/>2. Gurguolininkai kiaurai išnarstė rūsius, sandėliukus ir, ką radę, grobė. Išnárstė, išutinėjo visus pašalius – nerado. <br/>3. <span class="explanation">kurį laiką narstyti, plaukioti: </span> Tad būčiau išnarstęs kaip marių žuvis, tad būčiau žydėjęs kaip bijūnėlis. <br/><b>panárstyti</b><br/>1. panardyti 2: Mes skubėjome, tikėdamiesi netrukus pasirodysiant ežerą, kuriame galėsime išsimaudyti, panarstyti ir vėl traukti tolyn. Antis, pasinarsčiusi po ežerą, nuskrido. <br/>2. <span class="explanation">būti vikriam, mitriam: </span> Panárstąs yr, galia darbuoties.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.