baisė́ti, -ė́ja (baĩsi), -ė́jo. bijoti, pabūgti: Berods, bais' sunkūs yr vargai, tikt' neketu baisėti. Jis tavęs baĩsis. Mano akys baĩsisi tos popieros, kad ji didelė. Kartais baisėjos apgauliojanti vyrą. Aš visados, kol gyvs, tokios neteisybės baisė́jaus. Ėdžių kietų nesibaisėjo. Viešpatis apgynėjas gyvatos manos, kurios aš baisėtis turiu.
įsibaisė́ti pasibaisėti: Įsibaisė́jau aš, kaip pamačiau pliką (juodą) žmogų šokant.
išsibaisė́ti pasipiktinti: Jau kad aš su anuom išsibaisė́jau pernai.
nusibaisė́ti pasibaisėti: Vyresnioji nusibaisė́jo i netekėjo už vėžio.
pabaisė́ti. pasidaryti baisu, išsigąsti, pabijoti: Pabaisė́jo jis blogu keliu ir nevažiavo. Jiem čia pabaisė́jo. Tiemus nepabaisėjo jo vargai. Pro kapus eidamas, pamatęs šmėklą, pasibaisė́jau. Man net pasibaisė́jo – išsišiepęs kap piktybė. Tegu juos šimts, koks ten jų gyvenimas – dvi dieni teprabuvau, ir kaip aš pasibaisė́jau!
pérsibaisėti persigąsti: Palytėjau jį koja ir persibaisėjusi pajutau, kad ten gyvas krutąs.
susibaisė́ti pasibaisėti: Susibaisė́jau, kaip ji atsiklaupė gindamos nuo užklepojimo vagystos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.