įsiautėti

siáutėjimas. siautė́jimas. →. siautėti:

1. Toks vėjo siáutėjimas, kad, regis, ims ir nukels dangtį. Pūgos siautėjimas. Ugnies siautėjimas. Žmonės nepakajingi randas ir ūžia kaip siautėjimas jūrių. Tai buvo padūkęs linksmybės siautėjimas.

2. Aistrų siautėjimas.

3. Gana jau žandarų ir ponų sūnelių savivalės ir siautėjimų! Po 1905 m. revoliucijos prasidėjo reakcijos siautėjimas. Tu pažemini svetimųjų siautėjimą kaip karštį sausoje vietoj.

4. Kad tu pamatytum jo siáutėjimą, kai grįžta pasigėręs, tai susiimtum galvą ir eitum iš namų. Tu ramdai siautėjimus žmonių. Siautėjimu išveržiu.
įsisiáutėjimas. →. įsiautėti.
siáutėti, -ėja (-i. -a, siáusta), -ėjo intr. siautė́ti, ­ė́ja, -ė́jo.

1. smarkiai reikštis, šėlti, siausti. Sunku pasakyt, iš kur vėjas pučia, viseip siáutėja. Pūtė, siautėjo visi vėjeliai vis ant mano veidelio. Audra aplinkui siáutėjo. Ir juo vėjas smarkiau pūtė, juo labiau ūžė ir siautėjo jūra. Iš kairės ir dešinės siautėjo ugnis. Vandens regėjo tave …, ir gilybės siautėjo. Be galo laimingas esu, kad siautėjusios audros nenubloškė manęs, kaip kitų, kur į tolimas svetimas pašiūres ar pamūres. Mano galvoj siautėjo visokiausių prieštaravimų audra.

2. labai smarkiai paplisti, įsigalėjus daryti daug žalos: Sakė seniejai – ligos siáutės. Gamtos siaubas maras siáutėja giriose. Praėjo niaurūs metai, kada siautėjo nedarbas ir krizės, vargas ir skurdas.

3. netramdomai naudotis savo galia: Fašistinė žvalgyba siautėjo, matyt, sekdama kiekvieną partijos žingsnį. Siautėjo reakcija, buvo slopinama kiekviena pažangesnė mintis.

4. pykti, bartis, niršti, priekabiauti, plyšoti: Kad užeis kas, tai siáutės, siáutės – pati nežino, ko jai reikia. Kad tik pasigeria, tai ir siáuti. Ko čia siáutėji išsižiojęs? Siáuta, siáuta jis kiekvienądien – pyksta, nirsta, baras. Papykęs žmogus siáutėja. Siáutė [ja] toks vyras su diržu.

5. išdykauti, šėlti, dūkti: Gana jum siáutėt be darbo, eikit kas prie savo. Gal diržo nematai kabančio ant sienos, kad siáutėt pradėjai?!

6. būriais lakstyti: Kad musios, uodai da siáutėja diena dienon. Paukščiai ištisais debesimis siautėjo, šnarėjo viršum mūsų galvų.
atsiáutėti. ateiti šėlstant: Pamačiau, kad atsiáuti, ir neleidžiau.
įsiáutėti

1. įsismarkauti, įsišėlti. Jūra įsisiáutėjo. Audra dar labiau įsisiautėjo. Žiema įsisiautėjo žiauri; veltui šilti saulės spinduliai valandomis pranašavo pavasarį grįžtant.

2. pasidaryti labai smarkiam, įnirtingam: Įsisiautėjo įnirtingas mūšis. Priešas žūt būt norėjo prasiskverbti atgal. Alus iš tikrųjų kiek apramino įsisiautėjusius nervus.

3. netramdomai naudotis savo galia: Negalėdami išsilaikyti, Panevėžio gynėjai buvo priversti laikinai pasitraukti. Panevėžyje vėl įsisiautėjo reakcija.

4. įpykti, įniršti, įdūkti: Grąžydama rankas, verkė įsisiautėjusio kazoko žmonelė. Šaukė jis vėl įsisiautėdamas.

5. įsismaginti išdykauti, įdūkti, įšėlti: Kad insiáutėjo, tai tik sustabdžiau. Bobulė vos bespėjo suvaldyti įsisiautėjusį berniūkštį.
išsiáutėti. išsiautė́ti. išdūkti, iššėlti. .
pasiáutėti.

1. kurį laiką pašėlti, pasiausti. Audra pasiautėjo, ir vėl viskas aprimo.

2. paišdykauti, padūkti: Jam norias da pasiáutėt. Su juo nėra nei kas pakalba, nei pasiautėja.

3. kurį laiką netramdomai panaudoti savo galią: Plėšikai, pasiautėję po miestą, paspruko į miškus.

4. papykti, paniršti: Pasiáutės, ir vėl bus gerai. Sugrįžusi Uršulė pasiautėjo, pasikeikė, bet, neturėdama kam apmaudo nugiežti, susirišo savo drabužius.
prasiáutėti. kurį laiką šėlti. .
prisisiáutėti pakankamai prisišėlti: Saulė išvaikė visus debesis, ir jūra, prisisiautėjusi per naktį, vien tingiai lingavo.
susiáutėti. imti šėlti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isiauteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x