įsenėti

senė́ti, -ė́ja (sẽna, sẽni), -ė́jo.

1. darytis senam, senesniam, senti: Žmoneliai vis mainosi, vieni mirdami, kiti į jų vietą gimdami, augdami, senėdami. Kaip senė́ja, tai ir sveikata jau mažėja. Žmogus sẽni. Žmogus senė́ji, ir razumas ne tokis. Mūs mama greit sẽni. Kaip gražus buvo, tai nė nèsena (atrodo vis jaunas) . Paragaut gi tai reikia, kad aš nesenė̃čia. | Agurkai ne auga, tik senė́ja. Jauni auga, seni sẽna. darytis nuo senatvės nepajėgiam, silpnam. Nuolatai daugiau kenkia senėjančiam kūnui visokie menkniekiai. Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję – tegu bent krūtinėj širdis nesenėja.

2. darytis nebetinkamam per ilgą buvimą, vartojimą: Nebuvo nė vienos grinčios tvarkoj: visa iro ir senėjo.

3. įsigalėti. Liga senė́ [ja],
t. y. bingsta, įsistovė [ja].

4. darytis nebešviežiam: Kam stovia, kam sẽna sviestas? Duona greit sẽni.
apsenė́ti. senstelėti, apsenti: Kap apsenė́siu, tada mažiau krutėsiu. Apsenė́jo merga, piršlių laukdama.
įsenė́ti, -ė́ja (į̃sena. į̃seni), -ė́jo intr.

1. senstelėti, įsenti: Įsenė́si, būs blogai vienam. Kaip karvė įsenė́s, pienas pasidarys riebesnis. Begyvendamas čia įsisenė́jau, palikau čia begyvenąs. Jau jis insisenė́jęs žmogus.

2. per ilgesnį laiką įsigalėti, įbingėti. Įsenė́jęs vėžys, nieko nepadarys (nebepagydys) . Čystijo aną įsenė́jusią žaizdą. | Įsenė́s [vaiko] ožiai, nebgalės išvaryti. Įsisenėjusi liga. Įsisenė̃s liga, t. y. įbings. Mano žaizda tep insisenėjo, kad aš turbūt jau ir neišsigydysiu. Man jau kokį dvidešim metų [reumatas] – įsisenė́jo. Kaip jai insìseni [niežai]. įjunkti, įprasti: Piktame gyvenime įsenėję griešnykai. Apie įsenėjuosius piktuose pajunkinimuose Dievas … pasakė.

3. įjuosti, prisigerti nešvarumų: Įsenė́jęs drabužis. Neplauti baltiniai stovėjo, tai kad įsisenė́jo.

4. pasidaryti nebešviežiam: Įsenė́jusi duona. Įsisenė́ja duona, tai skalsesnė.

5. per tam tikrą laiką įsiteisėti.
nusenė́ti, -ė́ja (nùsena), -ė́jo.

1. nusenti, susenti: Jis dar ne visai nusenė́jęs atrodo. Mes jau viškai nusenė́ję. Kaip nusenė́jau, sveikatos nebėr, ir nieko nebėr. Nusenė́jau – būdavo, einu, ar šiulta, ar šalta. Kumelė nusenė́jo – nebepasivelka. peraugti: Kas čia bepjaus – žolė nusenė́jo.

2. pasidaryti nebešviežiam: Šiltai gira labai greit nùsena.

3. per tam tikrą laiką įsiteisėti, įsisenėti.
nusenė́tinai. Senėjimas nusenėtinai prasideda sulig reikalavimo iškėlimu.
pasenė́ti, -ė́ja (pàseni, pàsena), -ė́jo.

1. pasidaryti senam, senesniam: Pasenėti, įsenėti. Kai pàsena, tai niekam bevertas žmogus. Kole jaunas žmogus – gražus; kap pàseni, pasdaro kap keverza. Pasenė́jo netekėjus. Dukteres pasenė́ję. Kai pasenė̃s, ir gaus pensiją. Aš toj pirkioj ažgimus ir pasenė́jau. Kad pasenė́ta tavę per šituos metus! Pirmoja verpėja ir audėja buvau, o dar̃ pasenė́ [ja] u, aust neregiu, ė verpt da galiu. Pasenė́jau ir negaliu panešt kojelių. Kap jau pasenė́ja, tai reikia an trijų eit (lazda ramstytis) . Kaip tamsta pasenė́si, tų muzikų nebnorėsi nė girdėti. Kodėl teip ūmai pasenėjai, nuskurdai? Kai jūs, sesės, pasenėsta, gailėsta jaunystės. Nebus laiko mums linksmintis, kada jau pasenėsme. Dabar ant kraičių ir pasenėsi. | Kap pasenė́jo [gėlė],
nežydi. Greit pasenėsi, kai daug žinosi. Kai jauna buvai, man patikai, kai pasenė́jai, kitam pažadėjai. Kai mažas buvau, su rageliu triūbavau; kai paaugau, kalnus verčiau; pasenėjau – su ponais užu stalo sėdėjau, gėriau ir valgiau.

2. pasidaryti nebetinkamam per ilgą buvimą, vartojimą: Trobos ir jo apšepusios, pasenėjusios, o klojimo visai nebėr. Rūbai buvo pasenėję. Gatavykite sau mašnas nepasenančias, skarbą …, kur vagys neprieit.

3. išeiti iš mados, atgyventi: Tos pažiūros jau pasenėjusios.

4. pasidaryti nebešviežiam, netekti šviežumo: Kai pasenė̃s duona, gal nebus teip minkšta. Pasenė́jusi duona, todėl sukietėjo. Kai pàseni šito [ji] duona, da gardesnė. Pasenė́ [ja],
gaižus [pasidaro] smetonas. Pasenė̃s greit [žuvys].

5. per tam tikrą laiką įsiteisėti: Pasenėjo nusprendimu paskirta bausmė.
pérsenėti. labai susenti, persenti: Par mum kunigas senas senas, pérsenėjęs. Aug ant kelmais eglių, gluosnių, apušių parsenėjusiais. Anas pérsisenėjęs, neturi teisių gydyt.
prasenė́ti. persenėti: Prasenė́jęs.
prisenė́ti. pasidaryti nešviežiam: Prisenė́jo mėsa pardien puode, pribuvo.
susenė́ti, -ė́ja (sùsena, sùseni), -ė́jo intr.

1. pasidaryti senam, susenti: Susenėt, ižkaršt. Čia gimiau, augau ir susenė́jau. Pasižiūriu – nepersimainius, nesusenė́jus. Až mañ moterys jaunesnės, visos pražilę, susenė́ję. Anas bais susenė́jo. Tu buvai graži ir aš graži, dabar susenė́jom kai seni grybai. Žmogus kap mat sùseni – i po visam. Susenė́t nė vienai nepriseina neaudus. Aš niekad nepasduodu mergom: kad ir susenė́siu, nepasduosiu (gražiai rengsiuos) . Nemiegok daug, nuo miego susenėsi. Supelėsiu, susenė́siu, bet už taũ nebeisiu. Daug žinosi – greit susenė́si. Geriau vienam susenėti, negu davatką mylėti. senatvėje susilpnėti: Susenė́jo muno atmintis, nebatsiminu. peraugti: Kaip susenė́ [ja] pelkės žolė – nebėda.

2. per ilgą buvimą suprastėti: Mes susenė́jom, ir trobelė susenė́jo.

3. nuo seno vartojamam sustingti, sustabarėti: Tik susenėjusiuose posakiuose retkarčiais pasakoma: daryk ką darąs.

4. pasidaryti nebešviežiam, susenti: Susenė́jęs pyragas. Daug tai nepirksiu duonos, bo sùsena. Susenė́ta duonos, nė įkąst nebegali. Susenė̃s žuvys – šiandie virk. Sviestas bestovėdamas gal susenė́jo? Šitie lapai susenès, jų labai daug.
užsenė́ti.

1. susenti: Ažusenėjęs. Ažusisenu.

2. užsibūti nevedusiam ar netekėjusiai: Užsisenė́jęs vaikis, kieta skūra – neprivarysi žanyties.

3. per ilgą laiką įsigalėti. . Sunku pagydyt – liga užsisenė́jus. Šiemet dar toks bjaurus, drėgnas oras, daug kam įvaręs visokių plaučių ligų arba užsisenėjusį reumatizmą atnaujinęs. ilgai užsitęsti, trukti: Einate į fabriką ir sutvarkote šį užsisenėjusį reikaliuką. Jis nori išlupti užsisenėjusią skolą.

4. smarkiai įjuosti, pasidaryti nešvariam: Neleidžiu skalbiniams užsisenėti, neleidžiu įjuosti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>senė́ti, </b>-ė́ja (sẽna, sẽni), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">darytis senam, senesniam, senti: </span> Žmoneliai vis mainosi, vieni mirdami, kiti į jų vietą gimdami, augdami, senėdami. Kaip senė́ja, tai ir sveikata jau mažėja. Žmogus sẽni. Žmogus senė́ji, ir razumas ne tokis. Mūs mama greit sẽni. Kaip gražus buvo, tai nė nèsena <span class="explanation"> (atrodo vis jaunas) </span>. Paragaut gi tai reikia, kad aš nesenė̃čia. | Agurkai ne auga, tik senė́ja. Jauni auga, seni sẽna. <span class="explanation">darytis nuo senatvės nepajėgiam, silpnam</span>. Nuolatai daugiau kenkia senėjančiam kūnui visokie menkniekiai. Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję – tegu bent krūtinėj širdis nesenėja. <br/>2. <span class="explanation">darytis nebetinkamam per ilgą buvimą, vartojimą: </span> Nebuvo nė vienos grinčios tvarkoj: visa iro ir senėjo. <br/>3. <span class="explanation">įsigalėti</span>. Liga senė́ [ja], t. y. bingsta, įsistovė [ja]. <br/>4. <span class="explanation">darytis nebešviežiam: </span> Kam stovia, kam sẽna sviestas? Duona greit sẽni. <br/><b>apsenė́ti</b>. <span class="explanation">senstelėti, apsenti: </span> Kap apsenė́siu, tada mažiau krutėsiu. Apsenė́jo merga, piršlių laukdama. <br/><b>įsenė́ti, </b>-ė́ja (į̃sena. į̃seni), -ė́jo intr. <br/>1. <span class="explanation">senstelėti, įsenti: </span> Įsenė́si, būs blogai vienam. Kaip karvė įsenė́s, pienas pasidarys riebesnis. Begyvendamas čia įsisenė́jau, palikau čia begyvenąs. Jau jis insisenė́jęs žmogus. <br/>2. <span class="explanation">per ilgesnį laiką įsigalėti, įbingėti</span>. Įsenė́jęs vėžys, nieko nepadarys <span class="explanation"> (nebepagydys) </span>. Čystijo aną įsenė́jusią žaizdą. | Įsenė́s [vaiko] ožiai, nebgalės išvaryti. Įsisenėjusi liga. Įsisenė̃s liga, t. y. įbings. Mano žaizda tep insisenėjo, kad aš turbūt jau ir neišsigydysiu. Man jau kokį dvidešim metų [reumatas] – įsisenė́jo. Kaip jai insìseni [niežai]. <span class="explanation">įjunkti, įprasti: </span> Piktame gyvenime įsenėję griešnykai. Apie įsenėjuosius piktuose pajunkinimuose Dievas … pasakė. <br/>3. <span class="explanation">įjuosti, prisigerti nešvarumų: </span> Įsenė́jęs drabužis. Neplauti baltiniai stovėjo, tai kad įsisenė́jo. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam: </span> </span> Įsenė́jusi duona. Įsisenė́ja duona, tai skalsesnė. <br/>5. <span class="explanation">per tam tikrą laiką įsiteisėti. </span> <br/><b>nusenė́ti, </b>-ė́ja (nùsena), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nusenti, susenti: </span> Jis dar ne visai nusenė́jęs atrodo. Mes jau viškai nusenė́ję. Kaip nusenė́jau, sveikatos nebėr, ir nieko nebėr. Nusenė́jau – būdavo, einu, ar šiulta, ar šalta. Kumelė nusenė́jo – nebepasivelka. <span class="explanation">peraugti: </span> </span> Kas čia bepjaus – žolė nusenė́jo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam: </span> </span> Šiltai gira labai greit nùsena. <br/>3. <span class="explanation">per tam tikrą laiką įsiteisėti, įsisenėti. </span> <br/><b>nusenė́tinai</b>. Senėjimas nusenėtinai prasideda sulig reikalavimo iškėlimu. <br/><b>pasenė́ti, </b>-ė́ja (pàseni, pàsena), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti senam, senesniam: </span> Pasenėti, įsenėti. Kai pàsena, tai niekam bevertas žmogus. Kole jaunas žmogus – gražus; kap pàseni, pasdaro kap keverza. Pasenė́jo netekėjus. Dukteres pasenė́ję. Kai pasenė̃s, ir gaus pensiją. Aš toj pirkioj ažgimus ir pasenė́jau. Kad pasenė́ta tavę per šituos metus! Pirmoja verpėja ir audėja buvau, o dar̃ pasenė́ [ja] u, aust neregiu, ė verpt da galiu. Pasenė́jau ir negaliu panešt kojelių. Kap jau pasenė́ja, tai reikia an trijų eit <span class="explanation"> (lazda ramstytis) </span>. Kaip tamsta pasenė́si, tų muzikų nebnorėsi nė girdėti. Kodėl teip ūmai pasenėjai, nuskurdai? Kai jūs, sesės, pasenėsta, gailėsta jaunystės. Nebus laiko mums linksmintis, kada jau pasenėsme. Dabar ant kraičių ir pasenėsi. | Kap pasenė́jo [gėlė], nežydi. Greit pasenėsi, kai daug žinosi. Kai jauna buvai, man patikai, kai pasenė́jai, kitam pažadėjai. Kai mažas buvau, su rageliu triūbavau; kai paaugau, kalnus verčiau; pasenėjau – su ponais užu stalo sėdėjau, gėriau ir valgiau. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nebetinkamam per ilgą buvimą, vartojimą: </span> Trobos ir jo apšepusios, pasenėjusios, o klojimo visai nebėr. Rūbai buvo pasenėję. Gatavykite sau mašnas nepasenančias, skarbą …, kur vagys neprieit. <br/>3. <span class="explanation">išeiti iš mados, atgyventi: </span> Tos pažiūros jau pasenėjusios. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam, netekti šviežumo: </span> Kai pasenė̃s duona, gal nebus teip minkšta. Pasenė́jusi duona, todėl sukietėjo. Kai pàseni šito [ji] duona, da gardesnė. Pasenė́ [ja], gaižus [pasidaro] smetonas. Pasenė̃s greit [žuvys]. <br/>5. <span class="explanation">per tam tikrą laiką įsiteisėti: </span> Pasenėjo nusprendimu paskirta bausmė. <br/><b>pérsenėti</b>. <span class="explanation">labai susenti, persenti: </span> Par mum kunigas senas senas, pérsenėjęs. Aug ant kelmais eglių, gluosnių, apušių parsenėjusiais. Anas pérsisenėjęs, neturi teisių gydyt. <br/><b>prasenė́ti</b>. persenėti: Prasenė́jęs. <br/><b>prisenė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti nešviežiam: </span> Prisenė́jo mėsa pardien puode, pribuvo. <br/><b>susenė́ti, </b>-ė́ja (sùsena, sùseni), -ė́jo intr. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti senam, susenti: </span> Susenėt, ižkaršt. Čia gimiau, augau ir susenė́jau. Pasižiūriu – nepersimainius, nesusenė́jus. Až mañ moterys jaunesnės, visos pražilę, susenė́ję. Anas bais susenė́jo. Tu buvai graži ir aš graži, dabar susenė́jom kai seni grybai. Žmogus kap mat sùseni – i po visam. Susenė́t nė vienai nepriseina neaudus. Aš niekad nepasduodu mergom: kad ir susenė́siu, nepasduosiu <span class="explanation"> (gražiai rengsiuos) </span>. Nemiegok daug, nuo miego susenėsi. Supelėsiu, susenė́siu, bet už taũ nebeisiu. Daug žinosi – greit susenė́si. Geriau vienam susenėti, negu davatką mylėti. <span class="explanation">senatvėje susilpnėti: </span> Susenė́jo muno atmintis, nebatsiminu. <span class="explanation">peraugti: </span> </span> Kaip susenė́ [ja] pelkės žolė – nebėda. <br/>2. <span class="explanation">per ilgą buvimą suprastėti: </span> Mes susenė́jom, ir trobelė susenė́jo. <br/>3. <span class="explanation">nuo seno vartojamam sustingti, sustabarėti: </span> Tik susenėjusiuose posakiuose retkarčiais pasakoma: <span class="explanation">daryk ką darąs</span>. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam, susenti: </span> Susenė́jęs pyragas. Daug tai nepirksiu duonos, bo sùsena. Susenė́ta duonos, nė įkąst nebegali. Susenė̃s žuvys – šiandie virk. Sviestas bestovėdamas gal susenė́jo? Šitie lapai susenès, jų labai daug. <br/><b>užsenė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susenti: </span> Ažusenėjęs. Ažusisenu. <br/>2. <span class="explanation">užsibūti nevedusiam ar netekėjusiai: </span> Užsisenė́jęs vaikis, kieta skūra – neprivarysi žanyties. <br/>3. <span class="explanation">per ilgą laiką įsigalėti. </span>. Sunku pagydyt – liga užsisenė́jus. Šiemet dar toks bjaurus, drėgnas oras, daug kam įvaręs visokių plaučių ligų arba užsisenėjusį reumatizmą atnaujinęs. <span class="explanation">ilgai užsitęsti, trukti: </span> Einate į fabriką ir sutvarkote šį užsisenėjusį reikaliuką. Jis nori išlupti užsisenėjusią skolą. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai įjuosti, pasidaryti nešvariam: </span> Neleidžiu skalbiniams užsisenėti, neleidžiu įjuosti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.