įrigzti

rìgzti, rỹzga (riñzga, rỹgzta), rìzgo.

1. kibti, kabintis: Dagiai rỹzga į drabužius. Riñzga prie rankų [tešla] kap smala.

2. draikytis, raizgytis, taršytis: Siūlai labai rỹzga. Rugiai, kanapiai prikaršę riñzga, t. y. vienas vienaip, kitas kitaip smenga, smunka, krinta, lūžta par pusę ir surizgę guli. | Reikė lašiniai valgyt, tai neryzga dantysna. Mano mintys rizgo, keitėsi.

3. kedėti, irti, plyšti: Mamytės skara jau rìgzti pradėjo.

4. įkyriai lįsti, kibti, įkyrėti: Ko tu tep šiandie ryzgì? Aš viską labai gerai permatau ir žinau, ko tu prie manęs rinzgì. Jis visą dieną ryzga ir ryzga į mane lyg šuo į ubago skvernus. pulti: Ana šunes rỹzga į kojas. Toks mažiukas [šuo],
o rỹzga į kulnis, kad baisiausia! Mažas šunukas, ale kad riñzga prie kojų, tai negali atsigint. | Atsigulus labai rizgo uodai, tai užsidengėme veidus ir rankas tankiais tinkleliais. Piktas šuo rỹgztasi į kojas.

5. tverti, būti: Vaikas nerỹzga namie (veržiasi į orą) . Aš nežinau, kodėl ten taip niekas nerỹzga. Jis nerỹzga čionai.

6. turėti reikšmės, rūpėti. Niekas jam jau nerỹzga. Lekia par miestą važiuoti, ratai darda, o jiem niekas nerỹzga.
į akìs (akýsna) rìgzti. įkyriai kibti, lįsti: Rỹzga į akìs, neatsiginu. Ko ryzgi man į akis? Vaikas nežiūro: ar jam senas, ar jaunas – riñzga visiem in akìs, ir gana. Ryzga į akis kap smala. Ko tu man ryzgì akýsna, atstok nuog manęs!
aprìgzti. apspisti: Bitės aprizgę aplink maliotus.
atrìgzti. atsipinti, išsipinti.
įrìgzti.

1. įsipinti, įstrigti: Inrìzgo galas siūlo kamuolin, ir nerandu. Vai, tai įrizgo mano gelsva kaselė erškėčių krūmelin.

2. įsikibti: Ji įsirizgo į vyro plaukus.

3. įkyriai prikibti: Ot inrìzgęs vaikas: kolei jam neduosi, ko jis nori, neturėsi ramybės. Kad įsirizgo į mane tie visi čigonai, kad iš jų arklį pirkčiau!
į akìs įsirìgzti. įkyriai prikibti, prilįsti: Kad jis man įsirìzgo į akìs, kad nuo jo kur išsisukčiau!
išrìgzti.

1. išsivartyti, išsitaršyti, išgulti. Išriñzga, jei jauname miežius sė [ja]. Linai gražūs, ale išrìzgę – gal atsikels. Toj dirvoj visumet avižos išriñzga.

2. iširti, iškedėti: Išrìzgo rūbas, prarizgo alkūnės (ataudai išbirėjo, metmenos pasiliko). Suraišioti siūlai išrizgo ir sutrūkinėjo.

3. susijaudinti, sutrikti.

4. išsipainioti, išsisukti: Anie išrìzgo, ta jų šeimyna tokia. Ir užstatė jamui zokaną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali.
nurìgzti. nudrikti, nukarti: Beržai nurìzgę, nutįsę.
parìgzti.

1. išretėti, iškedėti.

2. susinarplioti: Siūlai stovuosa parìzgo, ką ir atpliūtot nemožna.

3. pakrikti, susitrukdyti: Parìzgo mano darbas bedirbamas, kad kitą darbą partraukiau, t. y. išsklido.

4. išsikerojus nusidriekti: Pasrìzgus obelis an obelelių.
prarìgzti. kiaurai pradilti.
prirìgzti.

1. prikibti, prilipti, prisikabinti: Lakišiai prirìzgo prie sermėgos, t. y. prikibo. Pilnos kelnės dagių prirìzgo. prisivelti: Jo barzda pilna prirìzgus piesko. Tu visas prirìzgęs trūkšlių.

2. įkyriai prilįsti, prikibti: Ko čia prie manęs pririzgaĩ lyg boba!. Kad prisirizgo tas šuo, tai kaip tik į koją neįkando.

3. gausiai priaugti, prisiveisti, atsirasti: Kad pradėjo apyniai augt – pilnas sodas prirìzgo. gausiai būti: Šiandie prirìzgus upė žmonių. Daug mūsų ten buvo prirìzgę, kambary po kelis. Seniau par kermošių būdavo ubagų prirìzgę visos pašalės. | Prirìzgęs oras dulkių.
surìgzti.

1. susipainioti, susinarplioti: Siūlai labai surìzgę. Vadžios surizgo, prijungtasai žirgas voliojos ant žemės. Tankmė, surizgę krūmai. Ligi šiol atrodę surizgę medžiai dabar atsiskyrė nuo vienas kito.

2. suvirsti, sukristi, susidraikyti: Rugiai, kanapiai, linai surìzgo, kad neišrovei savo čėse, t. y. sukniubo, susilamino. Surìzgę miežiai – pjautuvu nesuimsi. Mūs rugiai surìzgę – nei pjautuvo inkišt. Rugiai surìzgo. Surìzgusios, suvirtusios builės, nepareisi.

3. susimaišyti, susipinti: Vieną dieną lyna, antrą vėl šąla – turim surizgusią žiemą. Tos kalbos labai surizgusios. Čia nesurìzgę, gerai pasakyta. Pati nebesupranta, ko nori. Jausmai surizgo į vieną neišnarpliojamą kamuolį. Dar dramatingiau, kai ta neapykanta vaisoma tarp artimų žmonių, gretimų kaimynų, kur žmonės ir jų reikalai yra susipynę, surizgę. Menas visomis savo šaknimis surizgęs su visuomenės gyvenimu, su istorija. Per daug jau neišskiriamai surizgę vienas su kitu jų likimo keliai.

4. sumišti, sutrikti: Tas žmogelis taip surìzgęs, sumizgęs, kad nežino, ką daro. | Jo liežuvis suryzga, neištaria gerai. Jam surizgo visos mintys.

5. kiek pamišti: Surizgęs savo ūmus į krūvą netura. Ūmai mano pradėjo surizgę rastis. Rodosi, kad jo ūmai surizgę.

6. imtis, griebtis, įnikti dirbti: Surìzgo [vaikai piešti, rašyti],
ir nebus galo! | Ant krūtinės dziegorėlis sidabrinis blizga, kai nueinu į darbelį, rankos nesuryzga.

7. suniurti, supykti: Ana amžinai surìzgus, paspūtus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rìgzti, </b>rỹzga (riñzga, rỹgzta), rìzgo. <br/>1. <span class="explanation">kibti, kabintis: </span> Dagiai rỹzga į drabužius. Riñzga prie rankų [tešla] kap smala. <br/>2. <span class="explanation">draikytis, raizgytis, taršytis: </span> Siūlai labai rỹzga. Rugiai, kanapiai prikaršę riñzga, t. y. vienas vienaip, kitas kitaip smenga, smunka, krinta, lūžta par pusę ir surizgę guli. | Reikė lašiniai valgyt, tai neryzga dantysna. Mano mintys rizgo, keitėsi. <br/>3. <span class="explanation">kedėti, irti, plyšti: </span> Mamytės skara jau rìgzti pradėjo. <br/>4. <span class="explanation">įkyriai lįsti, kibti, įkyrėti: </span> Ko tu tep šiandie ryzgì? Aš viską labai gerai permatau ir žinau, ko tu prie manęs rinzgì. Jis visą dieną ryzga ir ryzga į mane lyg šuo į ubago skvernus. <span class="explanation">pulti: </span> Ana šunes rỹzga į kojas. Toks mažiukas [šuo], o rỹzga į kulnis, kad baisiausia! Mažas šunukas, ale kad riñzga prie kojų, tai negali atsigint. | Atsigulus labai rizgo uodai, tai užsidengėme veidus ir rankas tankiais tinkleliais. Piktas šuo rỹgztasi į kojas. <br/>5. <span class="explanation">tverti, būti: </span> Vaikas nerỹzga namie <span class="explanation"> (veržiasi į orą) </span>. Aš nežinau, kodėl ten taip niekas nerỹzga. Jis nerỹzga čionai. <br/>6. <span class="explanation">turėti reikšmės, rūpėti</span>. Niekas jam jau nerỹzga. Lekia par miestą važiuoti, ratai darda, o jiem niekas nerỹzga. <br/><b> į akìs (akýsna) rìgzti</b>. <span class="explanation">įkyriai kibti, lįsti: </span> Rỹzga į akìs, neatsiginu. Ko ryzgi man į akis? Vaikas nežiūro: ar jam senas, ar jaunas – riñzga visiem in akìs, ir gana. Ryzga į akis kap smala. Ko tu man ryzgì akýsna, atstok nuog manęs! <br/><b>aprìgzti</b>. <span class="explanation">apspisti: </span> Bitės aprizgę aplink maliotus. <br/><b>atrìgzti</b>. <span class="explanation">atsipinti, išsipinti. </span> <br/><b>įrìgzti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsipinti, įstrigti: </span> Inrìzgo galas siūlo kamuolin, ir nerandu. Vai, tai įrizgo mano gelsva kaselė erškėčių krūmelin. <br/>2. <span class="explanation">įsikibti: </span> Ji įsirizgo į vyro plaukus. <br/>3. <span class="explanation">įkyriai prikibti: </span> Ot inrìzgęs vaikas: kolei jam neduosi, ko jis nori, neturėsi ramybės. Kad įsirizgo į mane tie visi čigonai, kad iš jų arklį pirkčiau! <br/><b> į akìs įsirìgzti</b>. <span class="explanation">įkyriai prikibti, prilįsti: </span> Kad jis man įsirìzgo į akìs, kad nuo jo kur išsisukčiau! <br/><b>išrìgzti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsivartyti, išsitaršyti, išgulti</span>. Išriñzga, jei jauname miežius sė [ja]. Linai gražūs, ale išrìzgę – gal atsikels. Toj dirvoj visumet avižos išriñzga. <br/>2. <span class="explanation">iširti, iškedėti: </span> Išrìzgo rūbas, prarizgo alkūnės (ataudai išbirėjo, metmenos pasiliko). Suraišioti siūlai išrizgo ir sutrūkinėjo. <br/>3. <span class="explanation">susijaudinti, sutrikti. </span> <br/>4. <span class="explanation">išsipainioti, išsisukti: </span> Anie išrìzgo, ta jų šeimyna tokia. Ir užstatė jamui zokaną, ižgi kurio anas niekad išrigzt negali. <br/><b>nurìgzti</b>. <span class="explanation">nudrikti, nukarti: </span> Beržai nurìzgę, nutįsę. <br/><b>parìgzti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išretėti, iškedėti</span>. <br/>2. <span class="explanation">susinarplioti: </span> Siūlai stovuosa parìzgo, ką ir atpliūtot nemožna. <br/>3. <span class="explanation">pakrikti, susitrukdyti: </span> Parìzgo mano darbas bedirbamas, kad kitą darbą partraukiau, t. y. išsklido. <br/>4. <span class="explanation">išsikerojus nusidriekti: </span> Pasrìzgus obelis an obelelių. <br/><b>prarìgzti</b>. <span class="explanation">kiaurai pradilti. </span> <br/><b>prirìgzti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prikibti, prilipti, prisikabinti: </span> Lakišiai prirìzgo prie sermėgos, t. y. prikibo. Pilnos kelnės dagių prirìzgo. <span class="explanation">prisivelti: </span> Jo barzda pilna prirìzgus piesko. Tu visas prirìzgęs trūkšlių. <br/>2. <span class="explanation">įkyriai prilįsti, prikibti: </span> Ko čia prie manęs pririzgaĩ lyg boba!. Kad prisirizgo tas šuo, tai kaip tik į koją neįkando. <br/>3. <span class="explanation">gausiai priaugti, prisiveisti, atsirasti: </span> Kad pradėjo apyniai augt – pilnas sodas prirìzgo. <span class="explanation">gausiai būti: </span> Šiandie prirìzgus upė žmonių. Daug mūsų ten buvo prirìzgę, kambary po kelis. Seniau par kermošių būdavo ubagų prirìzgę visos pašalės. | Prirìzgęs oras dulkių. <br/><b>surìgzti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susipainioti, susinarplioti: </span> Siūlai labai surìzgę. Vadžios surizgo, prijungtasai žirgas voliojos ant žemės. Tankmė, surizgę krūmai. Ligi šiol atrodę surizgę medžiai dabar atsiskyrė nuo vienas kito. <br/>2. <span class="explanation">suvirsti, sukristi, susidraikyti: </span> Rugiai, kanapiai, linai surìzgo, kad neišrovei savo čėse, t. y. sukniubo, susilamino. Surìzgę miežiai – pjautuvu nesuimsi. Mūs rugiai surìzgę – nei pjautuvo inkišt. Rugiai surìzgo. Surìzgusios, suvirtusios builės, nepareisi. <br/>3. <span class="explanation">susimaišyti, susipinti: </span> Vieną dieną lyna, antrą vėl šąla – turim surizgusią žiemą. Tos kalbos labai surizgusios. Čia nesurìzgę, gerai pasakyta. Pati nebesupranta, ko nori. Jausmai surizgo į vieną neišnarpliojamą kamuolį. Dar dramatingiau, kai ta neapykanta vaisoma tarp artimų žmonių, gretimų kaimynų, kur žmonės ir jų reikalai yra susipynę, surizgę. Menas visomis savo šaknimis surizgęs su visuomenės gyvenimu, su istorija. Per daug jau neišskiriamai surizgę vienas su kitu jų likimo keliai. <br/>4. <span class="explanation">sumišti, sutrikti: </span> Tas žmogelis taip surìzgęs, sumizgęs, kad nežino, ką daro. | Jo liežuvis suryzga, neištaria gerai. Jam surizgo visos mintys. <br/>5. <span class="explanation">kiek pamišti: </span> Surizgęs savo ūmus į krūvą netura. Ūmai mano pradėjo surizgę rastis. Rodosi, kad jo ūmai surizgę. <br/>6. <span class="explanation">imtis, griebtis, įnikti dirbti: </span> Surìzgo [vaikai piešti, rašyti], ir nebus galo! | Ant krūtinės dziegorėlis sidabrinis blizga, kai nueinu į darbelį, rankos nesuryzga. <br/>7. <span class="explanation">suniurti, supykti: </span> Ana amžinai surìzgus, paspūtus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.