įplikti

plìkti, pliñka (-sta), -o.

1. netekti natūralios dangos (plaukų, vilnų, plunksnų, augmenijos, lapų): Pliku tampu, plinku, nušuntu. Jo veidas mėlynai paraudo iki pat plinkančio pakaušio. Plinkamoji dedervinė, arba pletamoji, juk plinka vienur ir pletas kitur. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas! Nei jiej pliñka, nei nieko! Žiūri Laurynas į plinkantį sodną ir klausos. Dvimetės šakutės šviesiai rudos, plikos arba plinkančios. Durna galva nė žilsta, nė pliksta.

2. netekti dangos, darytis neapdengtam: Tebebuvo su sniegu, bet jau kel [ia] s pliko. A pliks, a snigs? Stogai pliñka. nykti (dangai): Ant kalvų sniegas pliñka ko pirmiausiai.

3. darytis neturtingam, nusigyventi: Jie plìko dar labiau. Juo plinka, juo tranka.

4. blukti: Daryta, dažyta skara plinka, t. y. blunka. Neblunkančios, nepliñkančios kvarbos negal benupirkti, visos pliñka.

5. tvilkti, šusti: Kad aš uždedu karšto vandenio ant kojos, tai ji pliñka. Užpilk miltus verdančiu vandeniu, tegul jie pliñka. Jei nebdega nosis [,  prikišta prie kepalo],
tai jau iškepusi, jei pliñka (dega, svyla), tai neiškepusi.
akìs plìkti patirti gėdą: Dėl tavęs aš neisu akių̃ plìkti, paimk i pasivok pati.
ãkys (ãkės) pliñka darosi gėda, sarmata: Žodį po žodžio meta – ãkės pliñka.
apiplìkti.

1. kiek nuplikti: Jaunas, bet jau pradėjęs apiplìkt. Tas kalnierius apiplìkęs.

2. nuplikti aplinkui.

3. apsiplikyti: Apiplìks [miltai] i skaniai būs.

4. apdriksti, apiplyšti: Apsileido, apiplìko stogai. Vaikai applìkę, apbrizgę, o geria.
atplìktim.

1. nuplikti: Sena galva atplìkusi, nuplikusi.

2. atšusti, atšokti: Skūra nuo kaulų atplìko.
įplìkti. kiek nuplikti: Įpliko jau man truputį viršugalvis.
išplìkti

1. plotais ar iš vidurio nuplikti: Avelių papilvės nuo šlapumo išplìko. Visas vidus šepečio išplìkęs. Kailiniai išplìkę. Išplikę buvo mašinos voleliai, dėl to vilnas ir ištaškė į viršų. Loma išplìkusi, ir todėl plika pieva. Išplikę rugiai paaugs, bet būs kuisvuoti ir striubeliai (trumpi) . Tie kviečiai nėko, ale vietoms išplìkę.

2. išsiplikyti, ištvilkti: Nesrėbk karšto viralo, burną išplìksi! Išplinkì nastrus. Rydamas karštus makaronus gomurį išplìko. Nelįsk prie garo, išpliksì akis. Bėga kaip akis išplikęs.
ãkys (akìs) išplìks bus sarmata: Nebūk per drąsus, ãkys išplìks (akìs išplìksi).
dantìs išplìkti

1. turėti nemalonumą, gėdą: Neprašysi daugiau – išplikaĩ dantìs!

2. ko nors gauti, pelnyti: Išplìksi dantìs iš tokio pavydo!
dantų̃ (burnõs) neišplìkti negauti: Neišpliksi dantų nė nuo manęs, negausi nė alaus stiklinėlės. Nėko neduodu, neišpliñka dantų̃. Neišplikaũ burnos aš už jo stalo (nepavaišino) . Mislijo gerai nu dėdės bùrną išplìkti, al' apsiriko.
nuplìkti

1. visiškai netekti natūralios dangos: Nuplìko galva. Senis buvo visai nuplikęs. Brišis, bjaurybė, paseno, šitai ir nugara jo nupliko, dvokia it maita. Kaklai nupliko [žąsims] besikutenant. Atlėkė varna nuplikusiu sparnu. Nuplinka, nusišeria jupa. Kalnas nuo ugnies kaip plikte nuplìko. Daug kelmuotų kalnų ir nuplikusių pakalnių paliko du pasauliniai karai. Pievos nupliko nuo karščio, džiovos. Ir pasensi, ir nuplìksi, o visiems neįtiksi. Ir gauruotas nuplinka, ir gan dažnai tai atsitinka. Et, sakė, pasakė ir nieko nebeliko, tik veltui iš baimės nupliko. Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom.

2. netekti dangos, pasidaryti neapdengtam: Tik verkia kalnas Merkinės nuplikęs, kad sienos nuiro. Nupliko žemė, dygsta žolelė. Nuplikę laukai [pavasarį]. Stogas jau visai nuplìko, net grebėstai matosi. išnykti (dangai): Nupliko [sniegas],
reik dobilus sėti. Kad sniegas nupliko, atrado vežimą užpustytą.

3. netekti turto, nusigyventi: Ans nusigyveno, suvisu nuplìko. Kol jos piningų išmeilys, ir pats nupliks. Jų ūkis visai nuplìko. Nuplìkom čystai par šiuos metus. Nuplikau per jos ligą visiškai. Kas duoda ubagui, tas nenupliks. pranykti (turtui): Turtas nuplìko, o lazda liko. Pasogas nupliñka, o žmona linka (lieka) .

4. nublukti: Dažyta skara nuplìkusi.

5. nusiplikyti, nušusti: Nuplikáu ranką su karštu [v] andeniu. Kūdikį į tą verdantį vandenį įdėjo. Kūdikis visas nuplìko ir turėjo biedningai numirti. Vaikūkštalis klyka kaip nuplikęs. Kas karštu nupliko, tas ir šalto bijo. Nusipliko ranką. Šiltu nusiplikęs ir šaltą pučia.
paplìkti.

1. kiek nuplikti: Jo galva jau gerokai paplìkus. Jeigu. išpuls plaukas galvos jo, paplikusiu yra, čystu yra.

2. kiek nublukti: Paplìko sparnai nuo spindulių saulės.

3. kiek pasiplikyti, pašusti: Tepapliñkie dar miltai.
praplìkti.

1. bent kiek nuplikti: Aleksiuko tėvelis Taučius buvo žemo stogo, aukštai praplikusia kakta. Praplìkęs pakaušis. Tu praplìksi besirūpindamas, nesirūpink.

2. netekti dalies dangos, pasidaryti kiek neapdengtam: Kai tik kiek praplìks, reiks avis varyti. Vos prapliko dirvonai, tuoj pro sniegą mergės ejo arti, o vaikiai tvorų tverti. Klotis praplìko, ir eina [stogo] šiaudai, kaip vėjis pakilna. | Praplìkusiame (ištrupėjusiu vidumi) inde negal pienišką laikyti – pagelžuo [ja]. pranykti (dangai): Pavasarį, kaip sniegas praplìko, rugiai pradėjo žiebtis, žaliuoti. Sniegas prapliko, ir sniegenos sužydo. Praplìko sniegas – jau pempelė i yr. pradilti: Praplikusią brukštę reik žeminėti ir anttepti medaus pievinių bičių ir vėl gal galąsti.

3. kiek nuskursti, nusigyventi.

4. nusitvilkyti: Verdąs vanduo antšliko, pilvas prapliko.
priplìkti. prišusti: Da kursu [ugnį],
al' nesmarkiai, ka miltai priplìktum.
suplìkti. sušusti: Žirniniai miltai greitai supliñka. Da šalto vandenio įdedu, kad miltai nesuplìkt. sukietėti, sukristi: Supliñkanti žemė veikiai suskremba.
užplìkti. nušusti: Užpliñka oda, t. y. užtvilksta.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>plìkti, </b>pliñka (-sta), -o. <br/>1. <span class="explanation">netekti natūralios dangos (plaukų, vilnų, plunksnų, augmenijos, lapų): </span> Pliku tampu, plinku, nušuntu. Jo veidas mėlynai paraudo iki pat plinkančio pakaušio. Plinkamoji dedervinė, arba pletamoji, juk plinka vienur ir pletas kitur. O vilnoti tiej kailiniai kap luobas! Nei jiej pliñka, nei nieko! Žiūri Laurynas į plinkantį sodną ir klausos. Dvimetės šakutės šviesiai rudos, plikos arba plinkančios. Durna galva nė žilsta, nė pliksta. <br/>2. <span class="explanation">netekti dangos, darytis neapdengtam: </span> Tebebuvo su sniegu, bet jau kel [ia] s pliko. A pliks, a snigs? Stogai pliñka. <span class="explanation">nykti (dangai): </span> Ant kalvų sniegas pliñka ko pirmiausiai. <br/>3. <span class="explanation">darytis neturtingam, nusigyventi: </span> Jie plìko dar labiau. Juo plinka, juo tranka. <br/>4. <span class="explanation">blukti: </span> Daryta, dažyta skara plinka, t. y. blunka. Neblunkančios, nepliñkančios kvarbos negal benupirkti, visos pliñka. <br/>5. <span class="explanation">tvilkti, šusti: </span> Kad aš uždedu karšto vandenio ant kojos, tai ji pliñka. Užpilk miltus verdančiu vandeniu, tegul jie pliñka. Jei nebdega nosis [,  prikišta prie kepalo], tai jau iškepusi, jei pliñka <span class="explanation"> (dega, svyla), </span> tai neiškepusi. <br/><b> akìs plìkti</b> <span class="explanation">patirti gėdą: </span> Dėl tavęs aš neisu akių̃ plìkti, paimk i pasivok pati. <br/><b>ãkys (ãkės) pliñka</b> <span class="explanation">darosi gėda, sarmata: </span> Žodį po žodžio meta – ãkės pliñka. <br/><b>apiplìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek nuplikti: </span> </span> </span> Jaunas, bet jau pradėjęs apiplìkt. Tas kalnierius apiplìkęs. <br/>2. <span class="explanation">nuplikti aplinkui. </span> <br/>3. <span class="explanation">apsiplikyti: </span> Apiplìks [miltai] i skaniai būs. <br/>4. <span class="explanation">apdriksti, apiplyšti: </span> Apsileido, apiplìko stogai. Vaikai applìkę, apbrizgę, o geria. <br/><b>atplìkti</b>m. <br/>1. <span class="explanation">nuplikti: </span> Sena galva atplìkusi, nuplikusi. <br/>2. <span class="explanation">atšusti, atšokti: </span> Skūra nuo kaulų atplìko. <br/><b>įplìkti</b>. <span class="explanation">kiek nuplikti: </span> </span> </span> Įpliko jau man truputį viršugalvis. <br/><b>išplìkti</b><br/>1. <span class="explanation">plotais ar iš vidurio nuplikti: </span> Avelių papilvės nuo šlapumo išplìko. Visas vidus šepečio išplìkęs. Kailiniai išplìkę. Išplikę buvo mašinos voleliai, dėl to vilnas ir ištaškė į viršų. Loma išplìkusi, ir todėl plika pieva. Išplikę rugiai paaugs, bet būs kuisvuoti ir striubeliai <span class="explanation"> (trumpi) </span>. Tie kviečiai nėko, ale vietoms išplìkę. <br/>2. <span class="explanation">išsiplikyti, ištvilkti: </span> Nesrėbk karšto viralo, burną išplìksi! Išplinkì nastrus. Rydamas karštus makaronus gomurį išplìko. Nelįsk prie garo, išpliksì akis. Bėga kaip akis išplikęs. <br/><b> ãkys (akìs) išplìks</b> <span class="explanation">bus sarmata: </span> Nebūk per drąsus, ãkys išplìks (akìs išplìksi). <br/><b>dantìs išplìkti</b><br/>1. <span class="explanation">turėti nemalonumą, gėdą: </span> Neprašysi daugiau – išplikaĩ dantìs! <br/>2. <span class="explanation">ko nors gauti, pelnyti: </span> Išplìksi dantìs iš tokio pavydo! <br/><b>dantų̃ (burnõs) neišplìkti</b> <span class="explanation">negauti: </span> Neišpliksi dantų nė nuo manęs, negausi nė alaus stiklinėlės. Nėko neduodu, neišpliñka dantų̃. Neišplikaũ burnos aš už jo stalo <span class="explanation"> (nepavaišino) </span>. Mislijo gerai nu dėdės bùrną išplìkti, al' apsiriko. <br/><b>nuplìkti</b><br/>1. <span class="explanation">visiškai netekti natūralios dangos: </span> Nuplìko galva. Senis buvo visai nuplikęs. Brišis, bjaurybė, paseno, šitai ir nugara jo nupliko, dvokia it maita. Kaklai nupliko [žąsims] besikutenant. Atlėkė varna nuplikusiu sparnu. Nuplinka, nusišeria jupa. Kalnas nuo ugnies kaip plikte nuplìko. Daug kelmuotų kalnų ir nuplikusių pakalnių paliko du pasauliniai karai. Pievos nupliko nuo karščio, džiovos. Ir pasensi, ir nuplìksi, o visiems neįtiksi. Ir gauruotas nuplinka, ir gan dažnai tai atsitinka. Et, sakė, pasakė ir nieko nebeliko, tik veltui iš baimės nupliko. Ir mes nuplikom, o bajorais nepalikom. <br/>2. <span class="explanation">netekti dangos, pasidaryti neapdengtam: </span> Tik verkia kalnas Merkinės nuplikęs, kad sienos nuiro. Nupliko žemė, dygsta žolelė. Nuplikę laukai [pavasarį]. Stogas jau visai nuplìko, net grebėstai matosi. <span class="explanation">išnykti (dangai): </span> Nupliko [sniegas], reik dobilus sėti. Kad sniegas nupliko, atrado vežimą užpustytą. <br/>3. <span class="explanation">netekti turto, nusigyventi: </span> Ans nusigyveno, suvisu nuplìko. Kol jos piningų išmeilys, ir pats nupliks. Jų ūkis visai nuplìko. Nuplìkom čystai par šiuos metus. Nuplikau per jos ligą visiškai. Kas duoda ubagui, tas nenupliks. <span class="explanation">pranykti (turtui): </span> Turtas nuplìko, o lazda liko. Pasogas nupliñka, o žmona linka <span class="explanation"> (lieka) </span>. <br/>4. <span class="explanation">nublukti: </span> Dažyta skara nuplìkusi. <br/>5. <span class="explanation">nusiplikyti, nušusti: </span> Nuplikáu ranką su karštu [v] andeniu. Kūdikį į tą verdantį vandenį įdėjo. Kūdikis visas nuplìko ir turėjo biedningai numirti. Vaikūkštalis klyka kaip nuplikęs. Kas karštu nupliko, tas ir šalto bijo. Nusipliko ranką. Šiltu nusiplikęs ir šaltą pučia. <br/><b>paplìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek nuplikti: </span> </span> </span> Jo galva jau gerokai paplìkus. Jeigu. išpuls plaukas galvos jo, paplikusiu yra, čystu yra. <br/>2. <span class="explanation">kiek nublukti: </span> Paplìko sparnai nuo spindulių saulės. <br/>3. <span class="explanation">kiek pasiplikyti, pašusti: </span> Tepapliñkie dar miltai. <br/><b>praplìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">bent kiek nuplikti: </span> Aleksiuko tėvelis Taučius buvo žemo stogo, aukštai praplikusia kakta. Praplìkęs pakaušis. Tu praplìksi besirūpindamas, nesirūpink. <br/>2. <span class="explanation">netekti dalies dangos, pasidaryti kiek neapdengtam: </span> Kai tik kiek praplìks, reiks avis varyti. Vos prapliko dirvonai, tuoj pro sniegą mergės ejo arti, o vaikiai tvorų tverti. Klotis praplìko, ir eina [stogo] šiaudai, kaip vėjis pakilna. | Praplìkusiame <span class="explanation"> (ištrupėjusiu vidumi) </span> inde negal pienišką laikyti – pagelžuo [ja]. <span class="explanation">pranykti (dangai): </span> Pavasarį, kaip sniegas praplìko, rugiai pradėjo žiebtis, žaliuoti. Sniegas prapliko, ir sniegenos sužydo. Praplìko sniegas – jau pempelė i yr. <span class="explanation">pradilti: </span> Praplikusią brukštę reik žeminėti ir anttepti medaus pievinių bičių ir vėl gal galąsti. <br/>3. <span class="explanation">kiek nuskursti, nusigyventi. </span> <br/>4. <span class="explanation">nusitvilkyti: </span> Verdąs vanduo antšliko, pilvas prapliko. <br/><b>priplìkti</b>. <span class="explanation">prišusti: </span> Da kursu [ugnį], al' nesmarkiai, ka miltai priplìktum. <br/><b>suplìkti</b>. <span class="explanation">sušusti: </span> Žirniniai miltai greitai supliñka. Da šalto vandenio įdedu, kad miltai nesuplìkt. <span class="explanation">sukietėti, sukristi: </span> Supliñkanti žemė veikiai suskremba. <br/><b>užplìkti</b>. <span class="explanation">nušusti: </span> Užpliñka oda, t. y. užtvilksta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.