įpaikti

paĩkti, -sta, -o.

1. darytis paikam, kvaišti: Bene paĩksta tavo vyras, t. y. pasidaro glūpas. Jis turbūt ėmė paĩkti, kad taip keikia. Galvoje paĩkti.

2. paikai elgtis, kvailioti, šėlti: Ko jis dabar taip ant manęs paĩksta, lyg ką aš jam padariau! Jaunuomenė paĩko neturėdama geros vadovybės.

3. lepti.

4. darytis užsispyrusiam.
įpaĩkti. įsiusti, įpykti: Jis įpaĩko an manęs.
išpaĩkti.

1. pasidaryti paikam, iškvaišti: Vyras išpaĩko, t. y. pasidarė paikas, durnas. Turbūt išpaiko, kad ir vasarą su kailiniais vaikšto!

2. išdykti, išeiti į valias: Išpaĩkęs žmogus, niekam netikęs. Tik kad išpaikai degtinės nebegerti.

3. nustoti klausyti, priešintis, sukilti: Vienok nedrįso to taip veikiai daryti, idant ūkinykai neišpaiktų iš didžiai meilei dėl Parojaus. Tuo tarpu pakariautos giminės nu tėvo išpaiko ir nebklausė daugesniai tą piemenelį. Grįžta į Smolenską išpaikusių kunigaikščių drausti.
papaĩkti.

1. pakvailti, pamišti: Kiba papaĩko tavo moteris?! Tavo sūnus lyg papaĩkęs. Jau buvo papaĩkusi ana, i ans išgydė, daba y [ra] sveika. Ar tu papaikaĩ, kad rengiesi tokią kiaulystę iškrėst! Ką darai?! Nebūk papaĩkęs! Ragana kuone papaiko – ji kalytę puola, vaiko. Taip gel [ia],
kad papaĩkti gali! Ar papaikái, ka tiek pigiai prašei [už sviestą] !. Jau tas kosulys papaĩko – kankina ir dieną, ir naktį. Dirba kap papaikęs (smarkiai, greitai) . Eina kai papaĩkęs! Tai dabar papaĩko – niekur negali rasti tos skrandutės, ir gana!

2. pasiusti. Tas šuo papaikęs. Šuo daužėsi ant grandinės, lojo it papaikęs. | Nu jau visai papaĩko ta karvė: tik nuvedu į pievą – ir vėl namie.

3. labai užpykti, užsiusti: Tėvas, tai pamatęs, visai papaiko: įkirto savo sūnui Jonui dvidešimts rykščių ir išvijo. Jis ant manęs taip papaĩko, maniau, ma [n] jau bus galas.

4. nustoti klausyti, priešintis, sukilti: Kamendotas. traukė drausti papaikusių žemaičių. Žemaičiai. papaikusys bažnyčias savo sudegino ir vyskupą išginė.

5. išdykti, išpuikti: Na ir papaĩkęs tas vaikiščias!
supaĩkti. sukvailti: Supaĩko boba, kad nor tekėti. Ar tu supaikaĩ?! Tie vaikai supaĩko ir nepaklausė tos motynos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>paĩkti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">darytis paikam, kvaišti: </span> Bene paĩksta tavo vyras, t. y. pasidaro glūpas. Jis turbūt ėmė paĩkti, kad taip keikia. Galvoje paĩkti. <br/>2. <span class="explanation">paikai elgtis, kvailioti, šėlti: </span> Ko jis dabar taip ant manęs paĩksta, lyg ką aš jam padariau! Jaunuomenė paĩko neturėdama geros vadovybės. <br/>3. <span class="explanation">lepti. </span> <br/>4. <span class="explanation">darytis užsispyrusiam. </span> <br/><b>įpaĩkti</b>. <span class="explanation">įsiusti, įpykti: </span> Jis įpaĩko an manęs. <br/><b>išpaĩkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti paikam, iškvaišti: </span> Vyras išpaĩko, t. y. pasidarė paikas, durnas. Turbūt išpaiko, kad ir vasarą su kailiniais vaikšto! <br/>2. <span class="explanation">išdykti, išeiti į valias: </span> Išpaĩkęs žmogus, niekam netikęs. Tik kad išpaikai degtinės nebegerti. <br/>3. <span class="explanation">nustoti klausyti, priešintis, sukilti: </span> </span> Vienok nedrįso to taip veikiai daryti, idant ūkinykai neišpaiktų iš didžiai meilei dėl Parojaus. Tuo tarpu pakariautos giminės nu tėvo išpaiko ir nebklausė daugesniai tą piemenelį. Grįžta į Smolenską išpaikusių kunigaikščių drausti. <br/><b>papaĩkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakvailti, pamišti: </span> Kiba papaĩko tavo moteris?! Tavo sūnus lyg papaĩkęs. Jau buvo papaĩkusi ana, i ans išgydė, daba y [ra] sveika. Ar tu papaikaĩ, kad rengiesi tokią kiaulystę iškrėst! Ką darai?! Nebūk papaĩkęs! Ragana kuone papaiko – ji kalytę puola, vaiko. Taip gel [ia], kad papaĩkti gali! Ar papaikái, ka tiek pigiai prašei [už sviestą] !. Jau tas kosulys papaĩko – kankina ir dieną, ir naktį. Dirba kap papaikęs <span class="explanation"> (smarkiai, greitai) </span>. Eina kai papaĩkęs! Tai dabar papaĩko – niekur negali rasti tos skrandutės, ir gana! <br/>2. <span class="explanation">pasiusti</span>. Tas šuo papaikęs. Šuo daužėsi ant grandinės, lojo it papaikęs. | Nu jau visai papaĩko ta karvė: tik nuvedu į pievą – ir vėl namie. <br/>3. <span class="explanation">labai užpykti, užsiusti: </span> Tėvas, tai pamatęs, visai papaiko: įkirto savo sūnui Jonui dvidešimts rykščių ir išvijo. Jis ant manęs taip papaĩko, maniau, ma [n] jau bus galas. <br/>4. <span class="explanation">nustoti klausyti, priešintis, sukilti: </span> </span> Kamendotas. traukė drausti papaikusių žemaičių. Žemaičiai. papaikusys bažnyčias savo sudegino ir vyskupą išginė. <br/>5. <span class="explanation">išdykti, išpuikti: </span> Na ir papaĩkęs tas vaikiščias! <br/><b>supaĩkti</b>. <span class="explanation">sukvailti: </span> Supaĩko boba, kad nor tekėti. Ar tu supaikaĩ?! Tie vaikai supaĩko ir nepaklausė tos motynos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.