lipýti, lìpo (lìpia), lìpė. lipinti:
1. Popieriais lìpo sienas. Šias markutes lipys ant parduodamų prekių. Tokios tratančios bumaškos – toras gali lipýti.
2. Kad verpia, iš kuodelio pešia ir lìpo prie siūlo, prielaipas daro. Rašo toliau, lipydamas žodį prie žodžio.
3. iš minkštos masės ką daryti: Žiedžiu, lipiu. Lipo sau iš molio indus. Vyrai molį mynė, moters pečių lipė. Ne šventieji puodus lipo.
4. minkšta mase ką taisyti, laistyti: Aš lipaũ skylę pečiaus su moliu, o langus su tešla. Laistau, lipiu.
5. lydyti: Mažus šmotelius gintaro į didžius lipyti žinojo.
6. šiaip taip, pamažu ką statyti: Kap tik šalta: – Statysiu pirkią, lipýsiu pirkią. O kap šilta: – Man ir po tvora gerai.
7. taupyti: Lìpo rublį pri rublio i susideda.
aplipýti. aplipinti:
1. Langą aplipiáu, ka nepūstų. Sermėga jam stovi kaip aplipýta. Kap apsiau (apsiavė) mergelė auksinę klumpelę – kap aplipýta.
2. Aplìpė butelio kamštį su pitliavotais miltais, ka neįeitų dvasia.
atlipýti; . atlipinti: Atlipýk tešlą atgal. Atlipiu ką.
įlipýti. įlipinti. Įlipýta į krūmus troba. Įlipyta yra paikystė ing širdis vaikų. Tevi reik įlipýti (įdėti, aprašyti) į laikraštį.
nulipýti
1. nulipinti: Puodžius nulìpė puodus. Ėmęs molio gabalą, nulipė iš jo žmogaus kūną. Kad riebi karvė baisiausiai, kaip nulipyta visa. Tai gaspadorius – stotkas (gyvuliai) riebus kai nulipytas. Ne iš molio žmogus nulipytas. Žiūrėk – ir aš nusilipiau (nusilipdžiau) margą niekutį.
2. išklijuoti, išlipdyti: Su tokiais gražiausiais popieriais buvau sienas nulìpiusi.
palipýti
1. paklijuoti po kuo.
2. išsilipyti, išsiklijuoti: Pasilipiaũ gryčią popieriais.
pérlipyti. antrą kartą išlipyti, perklijuoti.
prilipýti
1. prilipinti 1: Viena moteriškė suspaustais, lyg prie galvos prilipytais plaukais, žalsvom piktom akim keletą kartų žvilgtelėjo į jį. Atriekta riekė – nebeprilipýsi. Viršutinėse langų kertelėse prisilipys savo lizdus kregždės.
2. pridėti, prijungti: Ana prilìpė kelius posmus prie tos dainos. Idant mes tam pasauliui neprilygintumbimės ir jop neprilipytumbimės.
sulipýti.
1. sulipinti 1: Sulipiu. Ilgai taip mylėjos, priš amžiaus galą susilìpė (ėmė kartu gyventi, susituokė) .
2. padaryti ką iš minkštos masės, nulipdyti: O mes ne kitaip, tiktai kaip purvai gulime po tavo rankomis, kurius sulipė rankos tavo.
3. sudėti, sutaisyti, sujungti: Sugriuvusį, suirusį daiktą sulipiaũ.
užlipýti. užlipinti:
1. Popierį užlipýk ant viršaus.
2. Jei neužlìpė [butelio kamščio],
negyvens ano vynas. Ažulipiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.