kriáuti, -na, krióvė.
1. krauti 1: Zose, eik vežimo kriáuti. Viršumi viso kriauna taip vadinamą (= vaidinamąją) kepurę. Mes ten galiam kriauties vežimą.
2. krauti 6: Vargšelė tiek krióvė senatvei.
apkriáuti. apkrauti 2: Audėjos jau visos apkriáutos darbais, negali beprieiti. Tiek apsikrióvusi vaikais, iš kur čia bebūs tos sveikatos.
įkriáuti. įkrauti 1: Antaras berns klausys pry kaimyno lango, ką anam į žaką įkriaus.
nukriáuti. nukrauti 3: Seniai reikėjo išbėgti, ben du vežimu nukriáuti. Kiek aš šiandieną vežimų nukrióviau?
pakriáuti. pakrauti 8: Ar jau vištą pakriovėt?
prikriáuti. prikrauti:
1. Kaip jau ratus jis visu kuom prikriovė. Su žodžiais maišelio neprikriausi.
2. Ten buvo prikriáuta visa ko.
sukriáuti
1. sukrauti 1: Visokie užkandžiai, ant bliūdų sukriauti, gulėjo. Kad anoms sukriáuna (pripasakoja) . Susikriáuk savo lagaminą ir važiuok.
2. sukrauti
9. Ka i kažina kokius turtus susikriausma, o da nėko į grabą įdėję nenusinešma.
užkriáuti
1. užkrauti 5: Užkriovė, užrioglino taką – negali nė páreiti (pereiti) .
2. užkrauti 9: Užkriáuk jam gerai per galvą, tai kitą kartą nebelįs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.