įkreikti

kreĩkti, -ia, -ė, kréikti.

1. kloti tvarte gyvuliams po kojų, kad nebūtų šlapia: Kreĩk staldus su trakiniais šiaudais. Su tais popieriais (senais popieriniais pinigais) , kurie mums beliko, galėsime kiaules kreikti. Tvartus kreĩkti šiaudais, šakoms. A kreikì, a nekreikì – kai šlapia tam tvarte, teip šlapia. Kai srutoms nubėgti iškasiau šulinius, mažiau reikia kreĩkti. Kuo skysčiau šeria, tuo daugiau reikia kreĩkti. Jis arklidėj arkliams šiaudus kreĩkia. Jau reikia kreĩkti į tvartus, šlapia – negali gyvuliai gulėti. Kraikų̃ turim samdyti į girią (girioje) galvijams ir kiaulėms kreĩkti. Žmonys taisinėjasi pastogėse, kreikiasi po staldus.

2. kloti purtant, skleisti ant žemės: Linus kreikù (skleidu) ant pievos sluoksnėmis. Mergos išejo linų kreĩkti. Mes jau kreĩkam linus. Linus ant lauko kreĩkti. [Linus] kreik ant žemės. Ar jau pabaigėt kreĩkti šieną? Kreik žalį šienelį, žalias raskileles, kreik ir mano dobilelį su žaliu šieneliu. Kreikti mėšlais.

3. šiukšlinti, teršti: Kam kréiki (mėži) aslą su skiedromis, šandromis? Šandrų ant aslos nekréik! Neleisk vaikams trobos kreĩkti. Nekreĩk gryčios!. Koks tu tėvas, kad tu savo namus kréiki (šmeiži) !
antkreĩkti. ant viršaus užkratyti, užkreikti: [Šaknelės] reikalingos yra medžiui dėl įsurbimo antkreiktojo mėšlo iš sugyventosios viršutinės žemės.
apkreĩkti, -ia, àpkreikė

1. pakloti kuo, pakreikti, kad nebūtų šlapia, kad būtų minkšta: Kur šlapia kūtė, apkréik šiaudais, kad nebūtum matyti šlapumą. Ji negali užmigti ant kieto, šiaudais apkreikto suolo.

2. apdengti, apkloti: Pelus àpkreikė su šiaudais. | Dėdukelis pasistatė sau naują rūmelį, staliuką įnešė, apkreikė skoterčia.

3. apšiukšlinti: Apkréiktas stalas. Tu visą kluoną apkreikei šiaudais. Apsìkreikė kambarė [je] kaip kiauliukas. Svečiams, papratusiems gyventi apsikreikus ir apsimynus, čia dabar darėsi lyg nebedrąsu.

4. aprengti, apvilkti: Danguj žemėj ėmus (kad ir kaip sunku pinigų gauti), o vaikus vis apkreĩkia. Kap apsikreikì, tep ir gerai.

5. apsėti: Apkréikė pilną lauką miežiais.

6. apskleisti, papasakoti: Ji tuo apkréikė visam svietui apie mūsų nesutikimą.

7. susigauti, susigriebti: Neturėjau vaikų apsikreĩkusi nė vieno, o čia mergos po penkius apsikreĩkusios.
įkreĩkti, -ia, į̃kreikė

1. įkloti (šiaudų, kraiko) tvarte ant žemės: Šiaudus į staldą įkreikti. Šitoms karvėms jie duoda labai įkreikti, ir dėl to taip daug riebaus mėšlo gauna.

2. pabarstyti, pašiukšlinti: Dėdė, įkréikęs šiaudus į aslą, paliko.
iškreĩkti, -ia, ìškreikė.

1. iškloti šiaudais (tvartą): Iškreĩk staldus su šiaudais. Prakapok eglašakių ir iškreĩk kūtę.

2. išskleisti; išpurtyti, iškratyti; išdrabstyti: Linai iškreikti ant pievų. Iškreĩkite šlapiąjį šieną, kad išdžiūtų. Ar jau visą šieną iškreikėt? Iškreik šiaudus tvarte. Ir uždengė juodu su linais, ant stogo iškreiktaisiais. Spalių nekreik į mėšlus: usnys augs, mėšlus iškreikus.
nukreĩkti, -ia, nùkreikė.

1. visą nubarstyti, prišiukšlinti: Takus nùkreikei šiaudais kur nereikia. Visas kiemas buvo nukreiktas šiaudagaliais.

2. nudobti: Gyvatė man taikėsi įgelti, bet aš ją nùkreikiau.
pakreĩkti, -ia, pàkreikė

1. pakloti ką po apačia, kad būtų sausa, minkšta kam atsigulti ar ką padėti: Švariai pakreiktoje užugardėje gulėjo ilgas lašininis. Reik šiaudais tvartus pakreĩkti. Nesukreik visų šiaudų karvėms, reik ir avis pakreĩkti. Eisiu kiaulei pakreikt. Nor pakreĩkit po karvėm, kad jau nemožna visai tvartan ineit. Pakreik šiaudų diendaržy, kad nebūtų šlapia. Pakreĩkite, vaikai, karvėms, jau šlapia melžti. Pakreĩk šiaudų šalinėn, šieną vešim. Laidaras rudenį šiaudais pakreiktas. [Vilius] pailsusiam gyvoliui kraikų pakreikė ir pašarą davė. Dobilėliais šėrė, rūteliais pakreikė. | Stalą, arba skomį, šienu pakreik. Reik pakreikti apačią duobės. Ko tiek daug arkliams dobilų dedi, kad gauna ir pasikreĩkti! Dabar savo karvikę pasikreikė, ir spakaina.

2. pakloti, paskleisti ant žemės: Ar jau pàkreikėt linus? Pakreikėm linus iš markos. Šieną mes jau pàkreikėm. Reikės pakreĩkti ir tus kupečius. Jonai, pakreik kratinį!

3. padaryti nešvarų, užteršti: Tų marškinių nedėkit į žlugtinę, ba visus drabužius pakréikste.
pérkreikti.

1. pakreikti: Kiaulininkai turi būti kasdien perkreikiami.

2. dar kartą pakreikti, paskleisti: Šlapią šieną párkreik, kad džiūtum.
prikreĩkti, -ia (prìkreikia), prìkreikė.

1. daug prikloti į apačią: Per daug prìkreikėt į tvartus, reikės rytoj mėšlą vežti – nesustovės šiaudus. Jau kad prikreikė tvartus, tai karvių ragai vos tik styri iš šiaudų.

2. prišiukšlinti: Tu aslą prìkreikei su sąšlavomis, šandromis. Asla šlapia, prikreikta, visais pasieniais netvarka. Trobą prikréikė. Nė tu čia ką padirbai, tik gryčią prikréikei. Neprikreĩk trobos savo tais niekais! Prìkreika ir prìkreika vaikai trobą, nė pasišluoti negali. Prisìkreikei, vaike, – kap mėšlynas!
sukreĩkti, -ia, sùkreikė.

1. kreikiant suvartoti: Turėjau dar visą kūgį šiaudų ir bematant visus sùkreikiau. Ar jau visus šiaudus kiaulėms sukreikėt?

2. sulopyti: Sùkreikei man palčiuką?. Vaikščioji apiplyšus, velit suskreĩktum.
užkreĩkti, -ia, ùžkreikė

1. prišiukšlinti, užteršti: Visą aslą ùžkreikei savo tom karnom. Reikėjo čia tau atnešti tą supuvusį kailį! Visą gryčią užkréikei.

2. kreikiant užsikloti, užsidengti: Žibuoklės slapstės, lapeliuose įsikniaususios, žabarėliais užsikreikusios.

3. užsimesti ant savęs kokį drabužį, užsisiausti: Neturi kuo užsikreĩkti (užsisiausti, užsimesti).


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikreikti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x