Įdūkis – tai žmogus, kuris gyvena svetimuose namuose (įdėjęs), dažniausiai dėl skurdo ar kitų aplinkybių. Tai artima sąvoka bendruomenininkui ar prieglobsčio svečiui, bet su atspalviu, kad asmuo ilgą laiką gyvena kitų šeimoje be savo turto.
Pavyzdžiai:
- Senovės Lietuvoje įdūkiais dažnai tapdavo neturtingi žmonės, kurie apsigyvendavo pas turtingesnius giminaičius.
- Pasakojimuose įdūkis dažnai vaizduojamas kaip vargšas, bet gudrus personažas, išmintingesnis už savo globėjus.
- Kai kuriuose regionuose įdūkis galėjo būti ir žentas, gyvenantis žmonos tėvuose.
Sinonimai: prieglobsčio svečias, bendruomenininkas, priėmėjas.
Pastaba: Šis terminas šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.