įdaboti

.
dabóti, -ója, -ójo (dbać).

1. saugoti: Ji namie liko, vaikus daboja. Senis bites daboja, kad neišspiestų. Aš per naktelę nemigau, bėrąjį žirgą dabojau. Šunelis paloja, namelius dabója. Dabok kalinį, kad neišspruktum. Oi, dabokite širdį, sesytės, kai nešioste žalius vainikus! Dabok kaip akį kaktoje. Dabok, mergele, vainikėlį, jei nori gauti dorą bernužėlį. | Dabók laiką (žiūrėk, kad laiku ateitum) . Dabókis, kad šuo neįkąstų. Dabókis, kad nepultumbei. Dabókis, kad tave nesugautum. Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt. kreipti dėmesį, rūpintis: Dabók ant kūdikio. Dabók (ant to), ką aš ten sakau. Ar ant vaikpalaikių, kaip tėvui reik, nedabóji. Dabo [ja],
į kurią pusę jie trauks. Kai važiuosi su medžiu, tai dabok, kad neišvirstum. Dabok vagą – rasi grucės.
dabótinai. Dabótinai į ką žiūrėti. Kiekvienas tur žinoti, kaip jam reikiant [su ugnimi] dabotinai pasielgti. Dabókimės, idant ertes, raudami kūkalius, neišrautumbite ir kviečių su jais drauge. pildyti, laikytis: Parašė, idant ir anie tus įstatymus dabotų. Šventai dabojo tėvo prisakymą.

2. žiūrėti su patikimu, mylėti: Jis jau seniai ją dabójo. Tėvai išvarė už nedabójančio. Ar dabóji tą mergą?. Man šitas tavo darbas visai nesidabója. Ta merga dabójas man, t. y. ana man tinka. Jo sūnus mūsų Emiliją dabojas. Tu berneli, tu jaunasis, tu manim dabojais. Kad kūnas kūnui nedabojas, prigimimas piestu stojas.

3. žiūrėti, atsižvelgti, paisyti: Dabója pro langą galvą iškišęs. Vyras kaip meldas, kad gražu dabót. Dabók, kiek daug arklių pievoj. Tą patį, daboj, vienas tep kalba, kitas tep. Aš našleliui patalelį klojau, in našlelį nemieliai dabojau. Oi kad aš ėjau per Vilniaus miestą, Vilniaus mergelės mane dabojo. Eik, tinginy, ant skruzdėles ir dabok, kaip visos sparčiai kruta. Dabok, bau (ką) negausi. Dabója kap vilkas miškan. Vieryk, ale dabok kam. Atvažiavęs į Rietavą, dabok sveikatos savo. Čia jūs, gimdytojai, gentys ir kūmai, dabokiatėse patys. Klausykiat mano kalbesio ir dabokitos, ką aš jumus sakau. Dabokimės, ką šiuodu mokintiniu. veikę yra. Nedabójies, jog kūną tavą regi bursinykas tavas. Dabokis čionai, mano mielas brolau, kaip tatai yr sunki skola mūsų. Dabokitės paukščių oro, jog nesėja, nei pjauja, nei kluonuosna renka. Iš mažų dienų dabójaus (stengiausi, rūpinausi) viežlybai elgtis.
širdìs nedabója nepatinka: Tegul sau joja, tegul prajoja, mano širdelė jo nedaboja. Piršo mane strielčiui, o jis ma [n] netiko, širdis nedabojo.
apdabóti.

1. apsaugoti: Apdabójau aš šią valandą gerai javus. Tai daryk apsidabodamas, tyloms, kad bičių neišgąsdintum.

2. apžiūrėti, prižiūrėti: Šiandie apdabójau rugių laukus. Kai gerai apdabóta bitė, tai daug medaus duoda. Tu apdabósi namus, paršiukus pašersi. Tai aš vis kreivai apdabota, tai aš vis apkalbėta.

3. pastebėti: Žmona apdabójo, kad namai dega.
atsidabóti

1. atsiminti dabojant: Einu – važiuoja, lyg regėtas, lyg neregėtas, paskui atsidabóju – regėtas! Tenai atsidabojo, kad užmiršo kirvį.

2. nustoti daboti, mylėti: Dabojo dabojo ir taip greit atsidabójo.

3. iki valios, lig nebenorint dabotis, atsižiūrėti: Tik dabar atsidabójau.
įdabóti

1. įžiūrėti, įžvelgti: Įdabokim bent mažumą išmintį valnųjų. Insidabók, kad nepasimilytai. Įsidabokite lelijas ant lauko, kaip jos auga. Indabokis, jog tasai vilktinis. užgauna ing save žuvis visokios giminės.

2. įsižiūrėti, įsimylėti: Vaikis tą mergą įsidabójo ir susidorojo.
išdabóti.

1. išsaugoti: Išdabójau visus žąsyčius, nė vienas nepražuvo. Išdabók gyvolius nuo iškados. Nuo namiškio raktų neišdabosi.

2. prižiūrėti: Aš juos paauklėjau, išdabójau, akių nenuleisdama. Neštėtės vištą, išsidaboste, i dės kiaušinius.

3. saugant pražiūrėti: Išdabótos akys.
nudabóti.

1. išsaugoti: Jis vienas nudabõs galvijus. nutykoti: Nudabójo, kad tėvo nebuvo namuose. Nudabójau vagį, t. y. nutvėriau.

2. saugant prarasti: Jau ir nudabojai vieną žąsiuką.

3. nužiūrėti: Kad nori, kad mylėt, nudabók berną godniai iš užupakalio, mylės. Šiandie turguj tai mergą nusdabojau. nuvarginti bežiūrint: Dukrelei be miego akys nudabótos.
padabóti

1. pasaugoti: Padabók vaikus. Padabók arklius, kad nepavogtų. Kad man padabótum kruopas, aš eičia pas paršiukus. Juk dažnai yra lengviau pasidaboti nuo ligos, negu susirgus išgyti.

2. (podobać (się) ). pamilti; patikti: Padabojo mergužėlę, močiutės dukrelę. Jis kaipo dailus buvo, tai duktė jį padabojo ir tuo apsiženijo. Aš nebrokiju, pasdabóju juo. Linksmus žmonis ašiai pasdabóju. Ir man šitas bernynas pasidabója. Mergyte jaunoji, ką sudūmojai, kad vargo bernelį pasidabojai. Pasdabojau sau mergelę dvylikos metelių. Gegutę pasdabotau, in sodą parviliotau. Negana pasidabojanti mislis. Jeigu tau pasidabó [ja] ta merga, žanykis. Idant tau visi mano darbai ir žyvatas pasidabotų. Teip padabójos tėvui jūsų duot jumus karalystą. Tas yra sūnus mano, mielasis mano, kuriampi man pasidabojo.

3. pažiūrėti: Negalėjau akių pakelt, an svietą padabot. Eite padaboite, kaip mes gyvenam. Aš ne gert atejau, pasiuliot atejau, savo mielo kaimynelio padabot atejau. Padabók pro langą, kas važiuoja. Ei merguže, lelijuže, paieškoki, padaboki aukso padkavaitę. Kaip aš pareisiu karčemoj gėręs, pasidabokis, kur pasidėsi. Malu malu viena, pasdabóju – diena.
pérdaboti.

1. peržiūrėti, peržvelgti: Aš pérdabosiu popierius.

2. saugant pražiūrėti (skylę): Stikle skylę pardabojau – sa [vo] brolelio nesulaukiau.
piedabóti. prižiūrėti, saugoti: Lig pietų turu piedaboti bitis, ka neišlėktų.
pradabóti

1. neišsaugoti: Tris kiaules ganei ir visas tris pradabójai.

2. pražiūrėti, atverti akis, atakti: Buvo žabalas, bet ir vėl pradabójo. | Užpylė akis gelsvu smėleliu, negaliu pradabót.

3. pražiūrėti kiaurai: Suole skyles prasėdėjo, stiklų langus pradabójo.
pridabóti

1. kiek prižiūrėti, pasaugoti: Pridabók, kad neišbėgtų pienas. Pridabóti kūdikį. Sodną, javus pridabók. Karvę reikia prisdabót. Nenušalk, prisidabok, kad vėl nesusirgtum. Todėl prisidabokitės, kad ir jūs taipo nedarytumbit.

2. prisižiūrėti, įsižiūrėti, atsižvelgti: O teip gerai prisidabojo tam išmaną žmones. Turime tada visi prisidaboties širdi savai.
prisidabótinai. [Krikščionys] daiktus, dūšiosp prigulinčius, ūmai ir neprisidabotinai veikia.
sudabóti.

1. visus pasaugoti: Sudabók visus vaikus. Tu čia likęs keltuvas sudabók. nutykoti, susekti: Nu, ir jam pasisekė sudabót, kas vagia.

2. patikti vienas kitam, susidraugauti, susimylėti: Anys abu susdabójo. Susidabojo su karaliaus dukteria, vedė ją ir liko karalium an tos žemės. Vaikinas su mergina susidabójo, t. y. sutogo ir susižanijo.

3. sužiūrėti, supaisyti: Sudabósi, ko ana verkia. Ukvatos nesudabosi, be savę (neturtingas) būdamas.

4. suieškoti, parūpinti: Mertynas. tuojau sudabójo brangvyno.
uždabóti

1. užžiūrėti, saugoti: Mano vaikus uždabó [ja] sesuo. Čia reik pasiplauti, čia višta uždabóti. Aš uždabójau pievas, laukus nuo gyvolių, kad nesuėstum.

2. pamatyti, išvysti: Aš pirma tave žudabojau. Ir kab žudabõs avys vilką, tai ir švirkščia ir bėga pas piemenį. Jei uždabosi vainiką, tai ženklas, kad nutekėsi.

3. pažiūrėti: Karvė jau akim uždabojo. | Jei neužmuši gyvatės, tai devynias dienas saulė neuždabos.

4. pakęsti: Negaliu šitos bobos uždabot. Aš jo i an akių neuždabóju.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'idaboti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis