Įbuvys – tai retas, senas žodis, reiškiantis įgimtas, nuo gimimo esantis (pvz., savybė, ypatybė).
Pavyzdžiai:
1. Įbuvė geroji širdis – įgimta gera širdis.
2. Tai jo įbuvis bruožas – tai jam būdingas, nuo gimimo turimas bruožas.
Sinonimai: įgimtas, prigimtinis, natūralus.
Pastaba: Šis terminas dažniausiai sutinkamas senojoje lietuvių literatūroje ar tarmėse, šiuolaikinėje kalboje vartojamas labai retai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.