Išžarnojimas – tai teisinis terminas, reiškiantis asmens priverstinį išvykimą iš valstybės dėl nusikaltimo ar kitų priežasčių, paprastai su draudimu grįžti.
Pagrindinės reikšmės:
- Baudžiamasis – kaip papildoma bausmė už nusikaltimą.
- Administracinis – kaip priemonė prieš neteisėtus migrantus.
- Istorinis – tautinių/religinių grupių masinis išvarymas.
Pavyzdžiai:
1. Nusikaltėlis po kalėjimo buvo išžarnotas iš šalies 10 metų.
2. Už neteisėtą įsikūrimą asmuo gavo administracinį išžarnojimą.
3. XVII a. švedų valdžia vykdė žydų išžarnojimą iš didžiųjų Lietuvos miestų.
Sinonimai: deportacija, tremtis, išvarymas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.