Išvedžiotojas – tai žmogus, kuris mėgsta daug ir tuščiai kalbėti, plepėti, „išvesti džiovintis“ (iš žodžio vedžioti – vesti, vadovauti, čia turima omenyje „vesti kalbas“). Dažnai vartojama šiek tiek šmaikščiai ar neigiamai, apibūdinant tuščiai plepančius žmones.
Pavyzdžiai:
- Senasis kaimynas – tikras išvedžiotojas, apturėsi pusę dienos.
- Neklausyk jo, jis tik išvedžiotojas, o darbo nedaro.
- Susirinkime vien išvedžiotojai kalbėjo, o sprendimų nepriėmė.
Sinonimai: plepys, plynburnis, tuščiakalbis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.