išvardinis

Išvardinis – tai būdvardis, reiškiantis „išvardijimą atitinkantis“ arba „susijęs su išvardijimu“. Dažniausiai vartojamas kalbotyroje.

Pavyzdžiai:
1. Išvardinė konstrukcija – sakinio dalis, kurioje kelios vienarūšės kalbos dalys sujungiamos sąjungomis arba kableliais (pvz.: „Mėgstu obuolius, kriaušes ir slyvas“).
2. Išvardinis sakinys – sudėtinis sakinys su išvardijančiais dėmenimis (pvz.: „Arklis bėga, vėjas švilpia, debesys driekiasi“).
3. Išvardinė reikšmė – žodžio ar posakio prasmė, kuri atskleidžiama per sąrašą/pavyzdžius.

Įrašas
Paaiškinimas	Išvardinis – tai būdvardis, reiškiantis „išvardijimą atitinkantis“ arba „susijęs su išvardijimu“. Dažniausiai vartojamas kalbotyroje. Pavyzdžiai: 1. Išvardinė konstrukcija – sakinio dalis, kurioje kelios vienarūšės kalbos dalys sujungiamos sąjungomis arba kableliais (pvz.: „Mėgstu obuolius, kriaušes ir slyvas“). 2. Išvardinis sakinys – sudėtinis sakinys su išvardijančiais dėmenimis (pvz.: „Arklis bėga, vėjas švilpia, debesys driekiasi“). 3. Išvardinė reikšmė – žodžio ar posakio prasmė, kuri atskleidžiama per sąrašą/pavyzdžius.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.