vantóti, -ója, -ójo
1. vanoti
1. Su vanta vantókis pirty.
2. sunkiai, daug dirbti, triūsti, duoti: Perdien tep vantojo, ir tik du litu užmokėjo. Kad aš vakar daug išvantójau [dainų],
vantójau vantójau – šiandie jau nebeatsimenu.
išvantóti. daug ko padaryti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.