Ištarma – tai kalbos garsų (fonetinių vienetų) realusis tarijimas, tarimo būdas ar ypatybės.
Pavyzdžiai:
1. Regioninė ištarma – pvz., žemaičiai tarija „c“ vietoj „t“ („cėvas“ vietoj „tėvas“).
2. Užsienio kalbos įtaka – pvz., lietuviui gali būti sunku ištarti anglų „th“ garsą.
3. Individuali ištarma – pvz., švilpimas ar anūkščiavimas dėl dantų ypatumų.
4. Istorinė ištarma – pvz., senovėje lietuvių kalboje buvo tariami ilgieji priegaidiniai kirčiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.