„Ištaisas“ – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išpirkimą, atpirkimą, kompensaciją (dažniausiai materialine prasme už žalą, nuostolius ar nusikaltimą).
Pavyzdžiai:
1. Už sudegintą kaimą reikalavo didelio ištaiso.
2. Karo belaisviai buvo paleisti už ištaisą.
3. Ištaisas už žalą buvo sumokėtas auksu.
Pastaba: Šis terminas dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, istoriniuose kontekstuose ar tautosakoje. Šiuolaikinėje kalboje dažniau naudojami atitikmenys: atlyginimas, kompensacija, atpirkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.