.
sverdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. sverdėti 1; eiti svyrinėjant, svyrinėti: Girtas eidamas sverdinė́ [ja],
t. y. kryvuodamas eina. Sverdinė́ju kaip girtas, mat nebėr sveikatos. Paršai serga: sverdinė́ja kelios dienos. Apsvaigę jie staugia, juokiasi, kažką vapa, sverdinėja ir pagaliau sugriuvę užminga purvynėj. Ėjo ji netikru žingsniu, tarsi sverdinėdama. Ji visa dreba, sverdinėja, stveriasi tai virvių, tai laivo turėklų. Atsikėlęs sverdinė́jo [diedas],
savo barzdą čiupinėjo. Idant tę ir šę sverdinėtų.
išsverdinė́ti. išsverdėti. | Arkliai be avižų sverdinėja – kada anas išsverdinė̃s (išdirbs laukus) ?
nusverdinė́ti. nusverdėti: Tas girtuoklis nusverdinė́jo an krautuvę.
susverdinė́ti. susverdėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.