Iššvebelduoti – šnekamojoje kalboje reiškia išsigąsti, išnirpti, netikėtai sutrikus prarasti savitvardą (dažniausiai dėl staigaus išgąsčio ar netikėtumo).
Pavyzdžiai:
1. Kai staiga įbėgo katė, visi iššvebeldavome.
2. Nuo to triukšmo naktį iššvebeldau ir ilgai negalėjau užmigti.
3. Iššvebeldau, pamatęs, kaip jis tyliai atsistojo už manęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.