išsukinė|ti, išsukinėja, išsukinėjo
1. džn. mžb. išsukti 1: Išsukinėti varžtelius.
2. džn. mžb. išsukti
6. sngr.: Gali kojas išsisukinėti, eidamas tokiu keliu. išsukinėjimas Žiūrėk: [išsukti] [išsukti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.