x
.
spaknóti, -ója, -ójo.
1. kratyti kojas, spurdėti, spakanotis: Nukirtau [gaidžiui] galvą – dar ilgai spaknójo.
2. mirti: Spaknó [ja] visai, o turto nenora paleisti!. Senam spaknóties, jaunam stiepties.
išspaknóti. išmirti: Visi tie bjaurybės išspaknójo, kiek anie ėdė žmonis!
nuspaknóti.
1. nudvėsti: Tik kvėkšt kvėkšt sukvėkštė [viščiukas] ir nuspaknójo. Paukštis nusispaknójo jau spak spak, t. y. nusibengė.
2. numirti: Nuspaknósi, su darbais plėšydamos. Kada tu, rupūže, nusispaknósi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.