x
sorúoti, -úoja, -ãvo.
1. leisti iš savęs sultis: Kepenė, kepama prieš ugnį ant iešmo, sorúoja, verda su putomis. Pušinė derva degdama sorúoja smalą.
2. srūti: Veidas gaspadinės sorúo [ja] prakaitu nuo ugnies.
išsorúoti. išleisti sultis: Mėsa kepama išsorãvo (savo syvus) ir paliko sausa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.