išsisūdyti
.
sū̃dyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) (cyдзiць).
1. nagrinėti bylą teisme, teisti: Jei nesū̃dysi to žmogaus, nebūsi sūdžia. Sūdijant reikia liudinykų. Ir surakytą taip ant rogių nuvežė sū̃dyt. Ak reikėtų, anot senio Griniaus, sūdyti po teisybei. Sūdyt Jo nenorėjo, nekaltą regėdamas. Visi mes turime būti apreikšti pokimis sūdijamojo sosto. Imkiteg jį jūs ir pagal zokoną jūsų sūdykite jį. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir mirusių (nuomirusių. Sūdykim, Pone, išvysk nekaltę mano. Dėl galybės ir pagrumzdimų didžiūnų tos žemės sūdžios neteisingai sūdija. Kuriuo sūdu sū̃dysite, tuo vėl būsite sū̃dyti. | Patys išvažiuos į turgų, o mun reiks tas provas sū̃dyti (daryti tvarką, spręsti ginčus) . Mūs kaimynas su savo broliu sū̃dijos (bylinėjosi) .
2. smerkti: Tu sūdiji užu siratelę ir ubagą, idant daugesn nekeršytų žmogus ant žemės. Kurs tikės in Jį, tas nebus sūdytas. Veizdėk, idant nesū̃dytumbei pagal pasaulį. Iš tavo burnos tave sūdiju, tarne piktas. Nesūdykite ir nebūsite sūdyti. Ką jaunas pablūdys, nė Dievas nesūdys. Sū̃dykimės patys ik metu, idant paskui to nuog Jo sūdyti nebūtumbime.
3. spręsti, manyti: Iš to sūdijai mane lygum sau.
4. patarti: Padėkite priliestam, sūdykite našlaičiui, apginkite našlę.
apsū̃dyti.
1. nuteisti: Prančišių nekaltai apsū̃dijo pakart. Apsūdijo Joną parkirsti į du šmotu. Ateis, idant apsū̃dytų visas žmones ir kiekvienam ataduotų pagal darbą ir nuopelnų jo. Kokiu nes sūdu sūdijat, apsūdyti būsite. Neapsūdytas.
2. pasmerkti: Neapsū̃dyk kito. Nesa jei patys save iš tiesos apsū̃dysime ir pasmerksime, tadag mūsų jau V. Dievas nesūdys. Nes kame kuo kitą sūdiji, patį save apsūdiji. Jau kožnas nasrais savo patsai apsisūdijo.
3. apsvarstyti, nuspręsti: Gerai apsūdijai. Ir teip turi atlikti, kaip maršelka apsūdijo. Į provą eidamas, pirma namiej apsisūdyk (apsisūdykis).
atsū̃dyti.
1. nuteisti: O kuningaikštis atsūdijo tokią provą.
2. priteisus grąžinti: Vaikų nebuvo, tai ir žemę atsū̃dijo man. Sūdžia ant mūsų pusės atsū̃dijo.
3. išteisinti: Ką per nekaltą atsū̃dyti.
4. atkalbėti: Atsūdiju nuog ko ką.
5. pasmerkti, nuspręsti: Atsūdijo jį vertą esantį smerties.
išsisū̃dyti nuspręsti, apsvarstyti: Ką te apie visą svietą išsisū̃dysi!
nusū̃dyti.
1. nuteisti: Nusū̃dys teisingai tiesdarys Grigas. Kalbėkiat kits kitam tiesą ir nusūdykiat tikrai.
2. pasmerkti.
3. nustatyti, nuspręsti: Todėl tur jį tasai apžvalgyti ir nečystą santį nusūdyti.
pasū̃dyti.
1. nuteisti: Nebylinėk su sūdžia, nesa sūdą pasūdija, kaip jie nori.
2. pasmerkti, apkaltinti: Svietas yra pagedęs piktybėse savo; teip šneka kas gyvas ir žmones pasūdija. | Ana pasū̃dijo, t. y. apkalbėjo.
pérsūdyti. persū̃dyti.
1. teisti pakartotinai: Pagal įstatymu krašto trys tur būti sūdžios, eikiav toliaus – tegul ir kitas vedu parsūdija.
2. perkalbėti: Pársūdijau, t. y. parkalbėjau.
prasū̃dyti.
1. nuteisti: Sūdžia jį prasū̃dyjo, kad jis turįs gyvastį pamesti.
2. pasmerkti: Tos [knygos] prasūdytos ant išnaikinimo sudeginimu. Nes kuriame tu kitą sūdiji, tu patsai prasisūdiji, kadangi taip pat darai, ką tu prasūdiji. Prasūdytinas.
3. priteisti: Prasūdijo po 30 rublių tam vokiečiui užmokėti.
prisū̃dyti
1. priteisti: Prisū̃dyju kam ką. Latrui geram prisūdijo karalystę. Sūdžia teisiausiasis, negali kitaip padaryt, tiektai prisū̃dyt man dekretu savuoju tikruoju šitai tuos vylius tavuosius.
2. nuteisti: Sū̃džia prisūdijo jįjį ant giltinės. Prisū̃dijo sėdėt.
užsū̃dyti.
1. nuteisti: Mus kap ažusū̃dijo, ką nesrašėm paliokais. Kap svietą užsū̃dysiu, tai tada ir tave.
2. uždrausti: Žusū̃dyta – neseka daryt savo arielką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.