išsirutuliojimas

Išsirutuliojimas – tai procesas, kai kas nors išsivysto, atsiskleidžia ar pasiekia pilną formą/prasmę. Dažniausiai vartojama abstrakčioms sąvokoms: idėjoms, mintims, siužetui, asmenybei.

Pagrindinės reikšmės:
1. Plėtojimas – idėjos, minties, istorijos išvystymas.
2. Atsiskleidimas – kažko esmės atsivertimas.
3. Brandimas – asmenybės, galimybių pilnatvė.

Pavyzdžiai:
1. Romano siužetas išsirutulioja lėtai, bet įtemptai.
2. Jo minties išsirutuliojimas užtruko keletą minučių.
3. Per metus matėme jos talento išsirutuliojimą.
4. Pokalbio metu išsirutuliojo tikroji problema.

Sinonimai: vystymasis, atsiskleidimas, raidumas, plėtojimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Išsirutuliojimas – tai procesas, kai kas nors išsivysto, atsiskleidžia ar pasiekia pilną formą/prasmę. Dažniausiai vartojama abstrakčioms sąvokoms: idėjoms, mintims, siužetui, asmenybei. Pagrindinės reikšmės: 1. Plėtojimas – idėjos, minties, istorijos išvystymas. 2. Atsiskleidimas – kažko esmės atsivertimas. 3. Brandimas – asmenybės, galimybių pilnatvė. Pavyzdžiai: 1. Romano siužetas išsirutulioja lėtai, bet įtemptai. 2. Jo minties išsirutuliojimas užtruko keletą minučių. 3. Per metus matėme jos talento išsirutuliojimą. 4. Pokalbio metu išsirutuliojo tikroji problema. Sinonimai: vystymasis, atsiskleidimas, raidumas, plėtojimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.