piemenúoti, -úoja, -ãvo
1. nerimtai, piemeniškai elgtis: Kam reik piemenúoti, jug nesat piemenys! Nepiemenúok, nebūk mažas vaikas, jei sakai, – sakyk! Ką čia dabar piemenúoji, rodos, jau nebemažas esi!. Nepiemenúokis, t. y. nedaryk kaip piemuo, kaip beprotis! Ana žino, kad aš nepiemenuosiuos, t. y. neisiu atgal pas ją gyventi. Rakštienė liūb piemenúosis piemenúosis, o kas iš to! Nu eik šalin, nepiemenúokias – paseno, o proto neįgavo! Nesipiemenúok, juk prapilsi (nepataikysi įpilti) .
2. vadinti piemeniu: Jis kitą piemenúoja. Barasi, piemenúojasi baisiausiai.
išsipiemenúoti nerimtai, piemeniškai pasielgti: Išsipiemenúo [ja] ir mokytiejai lygu piemenys bando [je].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.