išsicackinimas
Išsicackinimas – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų, dažnai bereikalingą kalbėjimą ar rašymą, kuris vargina klausantįjį/skaitantįjį. Jis kilęs iš žodžio „cackti“ („cakčioti“ – plepėti, kalbėti be prasmės).
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Vėl prasidėjo jo išsicackinimas apie politiką – po pusvalandžio vis dar neaišku, ką norėjo pasakyti.“
2. Rašytiniame tekste:
„Dėstytojo paskaitą sunku sekti dėl nuolatinio išsicackinimo – vietoj faktų tik abstrakčios mintys.“
3. Kasdienėje situacijoje:
„Susirinkime vyras valandą išsicackino, bet sprendimų nepriėmė.“
Sinonimai: plepėjimas, tuščias kalbėjimas, vartojimas „vandenį lieti“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.