Išriedėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išsivystymą, brandą, pilnatvę (dažniausiai apie augalus, vaisius, bet ir abstrakčiai). Kilęs iš veiksmažodžio „išristi“ (išsiskleisti, išsivystyti).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Obelys žydėjimas perėjo į vaisių išriedėjimą.
Moliūgai pasiekė pilną išriedėjimą rugsėjo pabaigoje.
2. Perkeltinė prasmė (abstrakčioms sąvokoms):
Jo idėja dar nepasiekė galutinio išriedėjimo.
Projektas įgauna konkretų išriedėjimą.
Sinonimai: išsivystymas, branda, subrendimas, pilnatvė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.