Išprotėjimas – tai protinės sveikatos sutrikimas, beprotiškumas, sąmonės užtemimas. Dažnai vartojamas perkeltine prasme apie kvailą, neracionalų elgesį ar idėją.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė prasmė:
Po ilgo streso jo išprotėjimas pasireiškė sąmonės netekimu.
2. Perkeltinė prasmė:
Ši kaina – grynas išprotėjimas! (apie absurdiškai didelę kainą)
Vasarą su švarku vaikščioti – visiškas išprotėjimas. (apie kvailą elgesį)
Sinonimai: beprotiškumas, pamišimas, nesveikumas (perkeltine prasmėje – nesąmonė, absurdas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.