Išmūčyti – smarkiai sumušti, daužyti, sužaloti (dažniausiai fiziniu smurtu).
Pavyzdžiai:
1. Kova: „Boksininkas gerai išmūčė varžovą pirmame raunde.“
2. Konfliktas: „Užpuolikai jį išmūčė iki sąmonės netekimo.“
3. Perkeltinė prasmė (šnek.): „Komanda buvo išmūčta rungtynėse – pralaimėjo 0:5.“
Trumpai: Smurtinis sumušimas, taip pat – sutriuškinimas varžybose/konflikte.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.