Išmirkčioti – veiksmažodis, reiškiantis ilgai ar intensyviai mirkyti, sudrėkinti skysčiu, dažniausiai vandeniu. Gali būti vartojamas tiesiogine ir perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai išmirkčiojo batelius baltyje.
2. Lietus visą dieną išmirkčiojo žemę.
3. Perkeltine prasme: Jis buvo išmirkčiotas prakaitu iš susijaudinimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.