Išleisdinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis leidimą, atleidimą, atsiprašymą arba pasiteisinimą. Dažniausiai vartojamas kalbant apie nuodėmių atleidimą religiniame kontekste, bet gali reikšti ir bendresnį „atleidimo aktą“.
Pavyzdžiai:
1. Kunigas suteikė išleisdinimą už išpasakotas nuodėmes. (religinis kontekstas)
2. Jo nuoširdus išleisdinimas už klaidą buvo priimtas. (bendras atsiprašymas)
3. Tevų išleisdinimas vaikui už nusižengimą. (atleidimas šeimoje)
Trumpai: Išleisdinimas – atleidimas arba pasiteisinimas, ypač dvasinis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.