Išlaisvingas – laisvą, nevaržomą būseną ar veiksmą reiškiančios šaknies (iš- + laisvas) vedinys. Nurodo išsivadavimą iš apribojimų, priespaudos, įkalčio arba laisvo, nesuvaržyto elgesio/prigimties apibūdinimą.
Pavyzdžiai:
1. Išlaisvinga dvasia – laisva, nepriklausoma.
2. Išlaisvinga šokio kalba – natūrali, be griežtų taisyklių.
3. Jis išlaisvingai juokėsi – atsipalaidavęs, be varžymosi.
4. Išlaisvinti tautą (veiksmažodis) – suteikti laisvę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.