Iškūlimas – tai veiksmas, kai kas nors yra pašalinama ar ištraukiama iš savo įprastos vietos, padėties ar aplinkos. Dažnai vartojama perkeltine prasme.
Pagrindiniai panaudojimo būdai:
1. Fizinė reikšmė: Ištraukimas, išravimas.
Pvz.: Dantų iškūlimas. Medžio iškūlimas su šaknimis.
2. Perkeltinė reikšmė: Pašalinimas iš pareigų, pozicijos ar įprastos būsenos.
Pvz.: Iškūlimas iš pareigų. Iškūlimas iš komforto zonos.
3. Geografija / Biologija: Augalo ar gyvūno pašalinimas iš natūralios buveinės.
Pvz.: Invazinių rūšių iškūlimas.
Trumpai: Iškūlimas reiškia „ištraukimą“ ar „pašalinimą“ – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.