Iškričioti – tai veiksmažodis, reiškiantis garsiai, aukštai ir nerimtai šaukti, rėkti, klykti (dažnai iš baimės, pykčio, skausmo).
Pavyzdžiai:
1. Iš baimės:
Vaikas iškričiojo, pamatęs vorą.
2. Iš pykčio:
Vairuotojas iškričiojo į kitą automobilį, kuris staiga persiriko.
3. Iš skausmo:
Sportininkas iškričiojo, patirdamas staigų traumą.
Sinonimai: klykti, rėkti, šaukti, plykštelėti (staigiai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.