Išknėbčioti reiškia išsiveržti juoktis, dažniausiai staigiai, garsiai ar nenuspėjamai, dažnai bandant susilaikyti.
Pavyzdžiai:
1. Išgirdęs juokingą anekdotą, jis negalėjo susilaikyti ir išknėbčiojo.
2. Per rimtą susirinkimą kažkas tyliai išknėbčiojo, sugadindamas atmosferą.
3. Nors stengėsi būti rimta, vaikas išknėbčiojo, pamatęs komišką veidą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.