kerúoti, -úoja, -ãvo. augti kerais; šakotis; plėstis; . keroti: Aviža geroj žemėj ir nuspėjus laiką keruoja tris strėlas, o daugiausia keturias. Pušis kerúojas, kur kerkutys. Keruoti debesys, sėkiam bulves – juo keruosis.
iškerúoti. iškeroti: O kaip išaugo ir iškeravo: ant devynių šakelių. Visų rankose puokštės iškeruotos. Kad išsikerãvo medis!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.