iškerno|ti, iškernoja, iškernojo
1. išterlioti, išgadinti: Iškernoti košę.
2. prk. iškoneveikti: Jis mane visaip iškernojo. iškernojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.