iškalinė|ti, iškalinėja, iškalinėjo
1. džn. mžb. iškalti 1: Nulūžusius grėblio dantis iškalinėjau.
2. džn. mžb. iškalti 4: Lubas gražiai iškalinėjo. iškalinėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.