Iškalbystė – tai gebėjimas kalbėti sklandžiai, įtaigiai ir įtikinamai, dažnai naudojant išraiškingą kalbą, retorines figūras ir logišką argumentavimą.
Pagrindinės reikšmės:
1. Geras kalbėjimo įgūdis – sugebėjimas aiškiai ir patraukliai reikšti mintis.
2. Retorinė įtaka – kalbėjimas, skirtas paveikti klausytojus.
Pavyzdžiai:
- Politiko iškalbystė per diskusiją įtikino daugelį rinkėjų.
- Teisininko iškalbystė teisme padėjo laimėti bylą.
- Mokinio iškalbystė regėjimo konkurse sužavėjo komisiją.
Sinonimai: oratorius, retorika, šneka, įtaigus kalbėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.