iškalbėjimas

Iškalbėjimas – tai kalbėjimo įgūdis, gebėjimas aiškiai, logiškai ir įtikinamai reikšti mintis.

Pagrindinės reikšmės:
1. Įgimtas ar lavintas sugebėjimas gerai kalbėti.
2. Retorinis meistriškumas, pvz., sakytinėje ar rašytinėje formoje.

Pavyzdžiai:
- Politiko iškalbėjimas sužavėjo auditoriją.
- Jos iškalbėjimas padėjo išspręsti konfliktą.
- Rašytojo iškalbėjimas atsispindi jo esė.

Sinonimai: oratorius, retorika, šneka, kalbėjimo menas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iskalbejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Iškalbėjimas – tai kalbėjimo įgūdis, gebėjimas aiškiai, logiškai ir įtikinamai reikšti mintis. Pagrindinės reikšmės: 1. Įgimtas ar lavintas sugebėjimas gerai kalbėti. 2. Retorinis meistriškumas, pvz., sakytinėje ar rašytinėje formoje. Pavyzdžiai: - Politiko iškalbėjimas sužavėjo auditoriją. - Jos iškalbėjimas padėjo išspręsti konfliktą. - Rašytojo iškalbėjimas atsispindi jo esė. Sinonimai: oratorius, retorika, šneka, kalbėjimo menas.