Iširumas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis išsipildymą, išsivystymą, tobulumą, brandą (dažniausia reikšmė – tobulas išsivystymas, pilnatvė).
Vartojamas kalbant apie asmenį, jo gabumus, charakterį arba kūrinį, idėją, mintį.
Pavyzdžiai:
1. Asmenybės iširumas – Jo talentas pasiekė iširumą tarpukario metais.
2. Idėjos / meno iširumas – Šiame paveiksle matomas dailininko kūrybinis iširumas.
3. Frazėologiškai – Gyvenime svarbu siekti vidinio iširumo.
Sinonimai: branda, tobulumas, pilnatvė, viršūnė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.