išgurlėti

gurlė́ti, -ė́ja, -ė́jo. riebėti, tukti.
išgurlė́ti. pariebėti, nutukti: Ponas išgurlė́jo, t. y. išriebėjo. Iš po švenčių toks išgurlė́jęs, kaip nebe tas.
pagurlė́ti. kiek pariebėti, patukti: Kaip par naktis nebesitresioja, šiek tiek pagurlė́jo.
sugurlė́ti. nuo riebumo sudribti, sutižti: Arklys sugurlė́jęs nepatrauka vežimo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gurlė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <span class="explanation">riebėti, tukti. </span> <br/><b>išgurlė́ti</b>. <span class="explanation">pariebėti, nutukti: </span> Ponas išgurlė́jo, t. y. išriebėjo. Iš po švenčių toks išgurlė́jęs, kaip nebe tas. <br/><b>pagurlė́ti</b>. <span class="explanation">kiek pariebėti, patukti: </span> Kaip par naktis nebesitresioja, šiek tiek pagurlė́jo. <br/><b>sugurlė́ti</b>. <span class="explanation">nuo riebumo sudribti, sutižti: </span> Arklys sugurlė́jęs nepatrauka vežimo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.