Išgirdyti – padaryti, kad kas nors būtų išgirsta (dažniausiai apie garsą, žinią ar mintį). Tai veiksmažodis, kuriuo nurodoma garso ar informacijos skleidimo, perteikimo priežastis.
Pavyzdžiai:
1. Mokytoja išgirdo mokinius atsakymu. (Privertė juos būti išgirstiems.)
2. Jis išgirdė naują albumą visam miestui. (Padarė, kad albumas būtų girdimas.)
3. Norėjau išgirdyti savo nuomonę. (Suteikti jai garsą, priversti kitus išgirsti.)
Trumpai:
„Išgirdyti“ – sukelti girdimumą, o ne tiesiog girdėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.