Išganytingystė – tai savybė būti išganančiam, teikiančiam išgelbėjimą ar dvasinę pagalbą. Dažniausiai vartojama religiniame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: Jėzaus Kristaus auka laikoma išganytinga žmonijai.
2. Perkeltine prasme: Gydytojo patarimas buvo išganytingas – išgelbėjo gyvybę.
3. Literatūroje: Veikėjo išganytingas poelgis pakeitė kitų likimus.
Sinonimai: gelbėjimas, išgelbėjimas, atpirkimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.