Išeiva – asmuo, kuris paliko savo gimtąją šalį dėl politinių, ekonominųjų ar kitų priežasčių (dažniausiai prieš 1990 m., emigravo iš TSRS okupuotų teritorijų). Tai specifinis lietuviškas terminas, panašus į „pabėgėlis“ ar „emigrantas“, bet dažniau vartojamas apie politinę emigraciją.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Po 1944 m. daug lietuvių tapo išeivais, bėgdami nuo sovietų okupacijos.
2. Bendras: JAV yra didelė lietuvių išeivų bendruomenė.
3. Asmeninis: Mano senelis buvo išeiva – 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno JAV.
Trumpai: Išeiva – Lietuvos emigrantas (ypač iki 1990 m.), palikęs šalį dėl politinės ar ekonominės nelaisvės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.