x
išdykùs, -ì. kuris išdykęs: Ji negalėjo įsivaizduoti, kad Alicė tokia išdyki. Ją išmušė išdykus ir džiugus karštis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.