išdarinis

Išdarinis – kalbos dalis (dažniausiai daiktavardis, būdvardis arba veiksmažodis), sudarytas iš kitos žodžio šaknies pridedant priesagas, priešdėlius arba abu.

Reikšmė:
Žodis, kuris kilęs iš kito žodžio (pagrindinio arba išvestinio) ir turi su juo reikšminį ryšį.

Pavyzdžiai:
- dirbti → dirb-tojas (veiksmo atlikėjas)
- mokyti → mok-ymas (veiksmo pavadinimas)
- baltas → balt-umas (kokybės pavadinimas)
- skaičius → skaič-iuoti (veiksmas, susijęs su objektu)
- namas → nam-elis (mažybinė forma)

Trumpai: tai išvestinis žodis, sudarytas iš šaknies ir afiksų.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isdarinis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Išdarinis – kalbos dalis (dažniausiai daiktavardis, būdvardis arba veiksmažodis), sudarytas iš kitos žodžio šaknies pridedant priesagas, priešdėlius arba abu. Reikšmė: Žodis, kuris kilęs iš kito žodžio (pagrindinio arba išvestinio) ir turi su juo reikšminį ryšį. Pavyzdžiai: - dirbti → dirb-tojas (veiksmo atlikėjas) - mokyti → mok-ymas (veiksmo pavadinimas) - baltas → balt-umas (kokybės pavadinimas) - skaičius → skaič-iuoti (veiksmas, susijęs su objektu) - namas → nam-elis (mažybinė forma) Trumpai: tai išvestinis žodis, sudarytas iš šaknies ir afiksų.