Išbuinėti – išmesti, išmesti lauk, išvaryti (dažniausiai apie žmogų ar gyvūną).
Pavyzdžiai:
1. Saugotojas išbuinėjo įsilaužėlį iš sandėlio.
2. Šeimininkė išbuinėjo katę, kai ši ėmė niokoti baldus.
3. Jį išbuinėjo iš baro, kai sukėlė bardaką.
Pastaba:
Šis žodis vartojamas neformaliame kontekste, dažnai su neigiama konotacija (pvz., grubiam išvarymui).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.